Garsiausias pasaulio serialas pradėjo paskutinį savo sezoną: Andrius Tapinas ir Aidas Puklevičius apie tai, kuo juos taip sužavėjo „Sostų karai“ ir kokios pabaigos tikisi (Video)

„Sostų karai“ garsėja netikėtais siužeto vingiais, taigi kiekviena jo serija pateikia netikėtumų ir staigmenų. Intriga dar didesnė, nes būtent serialas, o ne George‘o Martino knyga, pagal kurią jis ekranizuotas, atsakys į svarbiausią klausimą – kam atiteks Geležinis sostas.

Šio serialo gerbėjai pirmadienio vakarą rinkosi „Forum Cinemas“ kino teatre Vilniuje, kur HBO filmų ir serialų platformą Lietuvoje siūlanti „Telia“ juos pakvietė išvysti pirmąją paskutinio sezono seriją.

„Laukiamiausios pasaulio premjeros jau vyksta ir skystųjų kristalų, o ne tik kino ekrane. Tai geriausiai atspindi paskutinis „Sostų karų“ sezonas, kurį pirmadienio vakarą kartu su HBO pristatė „Telia“ savo išmaniosios televizijos žiūrovams. Šis rekordus gerinantis ir apdovanojimus vieną po kito skinantis serialas tapo tikru fenomenu, o naujausių jo serijų nekantriai laukia ir daugybė lietuvių. Jei apie šį serialą tik girdėjote iš draugų ir pažįstamų, dar nevėlu „pasivyti“ – „Telia“ išmaniojoje televizijoje rasite visas jo serijas, nuo pat pirmojo sezono“, – sako Elina Dapkevičienė, „Telia“ Produktų ir paslaugų plėtros vadovė.

A. Tapinas gero nelaukia

Dar prieš 20 metų „Sostų karų“ pirmąją knygą perskaitęs ir visas serijas bei scenarijų mintinai žinantis žurnalistas Andrius Tapinas, laukdamas aštuntojo sezono premjeros, mintyse dėliojo galimus scenarijus: pirmosios nuogirdos optimizmą slopina, tačiau, laikantis klasikinės teorijos, gėris turėtų nugalėti. Visgi autorius G. Martinas jau nudaigojo pusę gerųjų veikėjų. Kaip ir blogųjų. Ar pasitvirtins gerbėjų spėjimai, kad laimės trio – Džonas „Snow“, Tirionas Lanisteris ir Deneris Targarian? Jei taip, kaip jie pasidalins, kas taps pagrindiniu lyderiu? Ar juo taps abu namus jungiantis Džonas „Snow“?

Pusbalsiu įgarsinęs šiuos savo pasvarstymus, A. Tapinas nukerta visgi abejojantis, kad „Sostų karai“ baigsis taip optimistiškai – ir nekantriai laukia naujausių serijų.

Keliaudamas po mokyklas ir savo paskaitose „Sostų karų“ veikėjus cituojantis žurnalistas teigia jau spėjęs įsitikinti, kad kartu su juo serialo atomazgos laukiančių lietuvių yra labai daug. „Akivaizdu, kad serialas yra išėjęs iš tos nišos, kad jį mėgsta tik fantastikos gerbėjai. Jį visiškai priėmė plačioji visuomenė ir tai yra bene didžiausia dovana, kas apskritai nutiko fantastikos mėgėjams – kad tiek daug žmonių susipažino su G. Martino kūryba. Jau planuojami ir įvairūs tęsiniai, nauji serialai – čia yra viena didžiausių sėkmės istorijų pasaulio televizijoje pastaraisiais metais“, – sako A. Tapinas.

Gegužės pabaigoje serialui pasibaigus ir susigulėjus įspūdžiams, žurnalistas ketina prie jo grįžti ir kartu su vaikais dar sykį peržiūrėti visas „Sostų karų“ serijas, nuo pirmos iki paskutinės – tai dar vienas privalumas, kurį suteikia „Telia“ išmaniosios televizijos videonuoma.

„Sostų karus“ skaitė „Nokia“ ekrane

Rašytojo, apžvalgininko Aido Puklevičiaus spintoje kabo džemperis su Tiriono Lanisterio citata „I Drink And I Know Things“ (liet. aš geriu ir daug žinau), o ypatingomis progomis troškulį jis malšina gurkšnodamas iš Geležinį sostą primenančios taurės.

Pašnekovas teigia, kad jam šiame seriale labiausiai imponuoja ištrinta takoskyra tarp protagonistų ir antagonistų: neigiami herojai turi gerų savybių, teigiami – blogų, jie gali keistis vaidmenimis ir belieka tik spėlioti, kaip viskas pasisuks. Tačiau jis apie serialo pabaigą nei garsiai, nei mintyse nesvarsto. „Galiu pasakyti, kurios šeimos nepalaikau – Frėjų. Todėl kai su jais visais atsiskaitė, susiglosčiau antakius ir užmigau teisuolio miegu. O kaip baigsis net nespėlioju, nes patys baisiausi pasaulio žmonės yra tie, kurie iš pradžių atsiverčia knygos pabaigą, nusiramina, ir tada jau skaito nuo pradžių. Ligoniai“, – nesuprasi, rimtai ar juokaudamas, sako A. Puklevičius.

Apie HBO kuriamą „Sostų karų“ serialą jis sužinojo atsitiktinai – viename protų mūšyje užgrojus serialo muzikinę temą nei jis, nei kiti komandos nariai negalėjo atspėti šios melodijos. Netrukus išsiaiškino, kad tuo metu jau buvo įpusėjęs pirmasis serialo sezonas, kurį ėmė žiūrėti, o didžiausias netikėtumas jam buvo tai, kad jau pirmojo sezono pabaigoje nuriedėjo pagrindinio herojaus galva. „Oho, pamaniau, naujas žanras – protagonistai žūsta, o antagonistai klesti? Tada griebiausi knygų. Tuo metu buvo, berods, jau keturios išėjusios, atsisiunčiau jas, tačiau kadangi mano „Kindle“ buvo remontuojamas, teko jas skaityti ganėtinai primityvaus „Nokia“ išmaniojo ekrane. Nepaisant nepatogumo, suvalgiau jas per porą savaičių“, – teigia A. Puklevičius.

„Sostų karų“ serialas pradėtas rodyti 2011 metais ir šiuo metu jį gali žiūrėti 207 pasaulio šalių ir teritorijų gyventojai. Jau pirmąjį jo sezoną žiūrėjo daugiau nei 9 mln. žiūrovų, o prieš pusantrų metų rodytas septintas sezonas pritraukė kone 33 mln. žiūrovų auditoriją. Visų aštuonių sezonų serijos buvo filmuojamos dešimtyje šalių, tarp jų – Airijoje, Maroke, Maltoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Islandijoje, JAV, Kanadoje ir Škotijoje.

„Emmy“, „Golden Globe“, „SAG Award“, „Critic‘s Choice Award“ ir kitiems apdovanojimams daugybę sykių nominuoti bei dešimtis pergalių pelnę „Sostų karai“ pasižymi įspūdingais efektais ir masinėmis scenomis. Šio serialo filmavimų metu buvo panaudota 1,7 tonos gumos, 1,5 tonos metalo, 52 tūkst. maišų dirbtinio sniego, 163 tonos propano, 15 tūkst. litrų dirbtinio kraujo, 21 tūkst. žvakių, 40 kilometrų virvės, 80 kilometrų audinio, 60 tūkst. faneros lakštų ir 20 mln. varžtų.