Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės

Hitlerio mirties aplinkybės neduoda ramybės

2019-04-24

(0)

(6)

(385)

Rūšis:	Standartinė publikacija

FTB išslaptinti dokumentai apie galimą Adolfo Hitlerio pabėgimą į Argentiną maitina konspirologus senokai. Artėjant balandžio 30 d., nepakenks darsyk juos nuraminti.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

FTB išslaptinti dokumentai apie galimą Adolfo Hitlerio pabėgimą į Argentiną maitina konspirologus senokai. Artėjant balandžio 30 d., nepakenks darsyk juos nuraminti.

Vienas iš šaltinių Argentinoje pranešė, kad nacių diktatorius po pralalmėjimo kare galėjo slėptis Lotynų Amerikos šalies teritorijoje.

Remiantis ficialia versija, kad Trečiojo reicho vadovas nusižudė 1945 metų balandžio 30 dieną, ne vieną kartą buvo suabejota. Tačiau ji buvo, yra ir veikiausiai, bus pati įtikinamiausia. Antra vertus, sąmokslo teorijų mėgėjai galiausiai gavo Hitlerio pabėgimo į užsienį „įrodymus“, nors ir gan abejotinus.

Kaip pranešama oficialiame RF vyriausybės leidinyje, po karo JAV FTB tyrė galimybę, kad fiureris karą išgyveno. Šiam klausmui skirto išslaptinto dokumento data – 1945 rugsėjo 21 d. Tai yra, galimo Hitlerio pabėgimo analizė pradėta jau po pergalės prieš Japoniją 1945 rugsėjo 2 dieną.

Specialistų dėmesio centre atsidūrė versija apie povandeninį laivą, kuriuo būtų galima Hitlerį nugabenti į Argentiną. Agentūros pranešime rašoma, kad Argentinos pakrantėje iš dviejų povandeninių laivų buvo išlaipinti žmonės, o paskui nepažįstamieji raiti ant arklių buvo nugabenti į Andų priekalnę. Šaltinis pažymi Hitlerio silpnumą, kurį sukėlė astma ir opos. Atvykimo į Argentiną netu jį neva lydėjo dar 50 žmonių, kurie galėjo būti Trečiojo reicho pareigūnai ir jų šeimų nariai. Išlaipintas Adolfas Hitleris neva gyveno Andų apylinkėse.

Pranešime sakoma, kad informuotas šaltinis norėjo apsisaugoti nuo Argentinos valdžios persekiojimo, be to, jis įvardijo šešis valdininkus, kurie neva suteikė Hitleriui galimybę pabėgti. Taiip pat verta paminėti vieno argentiniečio žurnalisto medžiagą, kurioje jis tvirtina matęs policijos ataskaitą su informacija apie keistą povandeninį laivą, išlaipinusią karininką ir civilį prie šios Lotynų Amerikos valstybės karantų.

Nepaisant šių parodymų, FTB vadovybė priėjo prie išvados, kad „nėra pakankamai informacijos, kad šia istorija būtų galima patikėti“. Be to, pranešime sakoma, kad trūkstant informacijos apie Hitlerio pabėgimą, tęsti jo paieškų neįmanoma.

Priminsime, anksčiau prie Danijos krantų buvo rastas vokiečių povandeninis laivas U-3523, kuris, jei tikėsime konspirologais, gabeno Trečiojo reicho vadovybę į Pietų Ameriką. Skenavimas parodė, kad povandeninis laivas guli giliai, 123 metrų gylyje, tad jį tirti sudėtinga.

Antra vertus, FTB dokumentų analizė ar paskendusio povandeninio laivo tyrimai vargu ar galėtų pakeisti mūsų įsivaizdavimą apie nacių vado mirtį. Pernai Versailles Saint-Quentin-en-Yvelines universiteto mokslininkai publikavo nepriklausomo Adolfo Hitlerio palaikų, saugomų RF FSB archyvuose, tyrimo išvadas, patvirtino oficialias išvadas apie jo savižudybę.