Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės |
Vartotojai visame pasaulyje ir toliau pildo savo atsargų sandėliukus, bet, panašu, kad tą daryti ėmėsi ir šalys. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kazachstanas, vienas didžiausių pasaulyje kvietinių miltų tiekėjų, uždraudė šio ir kai kurių kitų pagrindinių produktų, įskaitant morkas, cukrų ir bulves, eksportą. Serbija sustabdė saulėgrąžų aliejaus ir kai kurių kitų prekių srautus. Rusija šiuo metu dar svarsto eksporto draudimus ir teigia kas savaitę įvertinanti situaciją iš naujo. Tai, kas vyksta, kelia vieną svarbų klausimą: ar tai nėra maisto nacionalizmo banga ir ar ji nesutrikdys tiekimo grandinių bei prekybos srautų dar labiau? „Pradedame pastebėti, kad tai jau vyksta – ir kol kas panašu, kad karantinas su laiku tik sunkės“, – teigia Timas Bentonas, Londono ekspertų grupės „Chatham House“ kylančių rizikų tyrimų direktorius. Nors maisto atsargų netrūksta, dėl logistinių kliūčių sunku jas nugabenti ten, kur jų labiausiai reikia, kadangi koronavirusas lemia precedento neturinčias ribojimo priemones, kursto pirkėjų paniką ir kelia grėsmę darbo jėgai. Kai kurios šalys jau pildo savo strateginius rezervus. Kinija, didžiausia ryžių augintoja ir vartotoja, žada supirkti didesnę nei kada nors anksčiau vietinio derliaus dalį, nors vyriausybė jau turi sukaupusi milžiniškas ryžių ir kviečių atsargas, kurių pakaktų vieneriems metams. Pagrindiniai kviečių importuotojai, tokie kaip Alžyras ir Turkija, taip pat paskelbė naujas taisykles, o Marokas pranešė, kad kviečių importo mokesčiai bus sustabdyti iki birželio vidurio. Taikydamos tokį nacionalistinį požiūrį, šalių vyriausybės rizikuoja sugriauti tarptautinę sistemą, kuri pastaraisiais dešimtmečiais tampa vis glaudesnė. „Jei paniškai supirkinėsite kitų metų derlių, kainos pradės kilti, o kylant kainoms politikos formuotojai dar labiau panikuos“, – sako Timas Bentonas. |