Moderni kanibalizmo istorija: žmonės atsidūrė tokioje situacijoje, kad beliko tik vieną - valgyti žmogieną

Išgyvenimas yra vienas iš pagrindinių žmogaus instinktų. Kai be maisto lieki vietoje, kurioje vilties mažai, moralės normos yra tiesiog pamirštamos. Mokslininkai jau kurį laiką tyrinėja kanibalizmo fenomeną. Pasirodo, kelias dienas be maisto žmonės apie kanibalizmą negalvoja apskritai. Tačiau po maždaug savaitės tos mintys yra visiškai natūralios.

Idealiomis sąlygomis, žmogus be maisto gali išgyventi ir 3-6 savaites. Priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės ir fizinio sudėjimo, tas laikas gali būti ir daug ilgesnis. Tačiau po to laukia mirtis. Tiesą sakant, mirtis gali aplankyti ir anksčiau jei dėl nusilpimo nebepavyks pasinaudoti išgyvenimo galimybėmis.

Ir tai tikrai nėra kažkoks senovės fenomenas. Žinoma, kanibalizmas šiais laikais yra labai retas, nes žmonės ištobulino paieškų ir gelbėjimo sistemas. Tačiau ne visi laivai ir ne visi lėktuvai yra nuolat stebimi.

Štai 2008 metais 33 Dominikos Respublikos gyventojai išsiruošė į Puerto Riką. Ten jie keliavo ieškoti geresnio gyvenimo - jie buvo nelegalūs migrantai. 257 km kelionė mediniame žvejų laivelyje yra pakankamai pavojinga ir brangi - migrantai už vietą laive mokėjo po 1800 dolerių. Ir šiuos pinigus surinkę žmonės nesirūpino savo klientų saugumu.

Įpusėjus antrai dienai laivelį ištiko gedimas. Tuo metu įgula ir keleiviai ėmė svarstyti, ar nebūtų saugiau suktis ir grįžti atgal. Tačiau kapitonas nurodė, kad kelionę reikia tęsti, nes kitaip gali tekti grąžinti migrantų pinigus. Varikliai visiškai nutilo ir laivas ėmė dreifuoti. Po šešių dienų mirė pirmasis keleivis. Netrukus dingo kapitonas - gali būti, kad keleiviai jį tiesiog išmetė už borto arba jis pats nusprendė sprukti. Situacija nuo to momento vis blogėjo.

Kasdien laive mirė žmonės. Po dviejų jūroje praleistų savaičių 27 keleiviai jau buvo mirę dėl dehidratacijos ir bado. Likusieji priėmė sprendimą pradėti valgyti vėliausiai mirusio vyro kūną. Nuo jo kojų ir krūtinės jie pjovė mėsos gabalėlius, kuriuos stengėsi praryti kaip tabletes. Jie patys save įtikinėjo, kad privalo tai daryti ir kad kitos išeities nėra. Kai kurie iš jų meldėsi. Kitą dieną juos išgelbėjo JAV Pakrančių sargyba.