Covid-19 parodė, kad Lietuvoje dominuoja fatalistai, didžiausi panikuotojai - jaunimas, o gerų piliečių mažiau nei pasaulyje

Pasaulyje dominuoja dvi grupės – fatalistų ir gerų piliečių (po 22 proc.), tuo tarpu Lietuvoje gerųjų piliečių yra gerokai mažiau (16 proc.), o fatalistų kas trečias (34 proc.).

„Fatalistų grupė mūsų šalyje vyraujanti, jiems būdingas noras išlaikyti sveiką protą ir neprarasti realybės jausmo. Fatalistai nėra abejingi ir neignoruoja to, kas vyksta, tačiau jie stengiasi atsijoti perteklinę viešą informaciją, saikingai laikosi sveikatos ir apsaugos priemonių, tačiau neperspaudžia bei nesijaučia labai susirūpinę dėl situacijos. Jiems visur svarbu balansas, tad nepatinka perteklinės taisyklės ir perdėta kontrolė“, – sako Skaistė Varnienė „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė.

Pasak jos, šio segmento vyravimą šalyje galėjo lemti ir tai, kad iš esmės šaliai pavyko sėkmingai suvaldyti pirmąjį epidemijos etapą, tačiau iš finansinės pusės buvo juntamas didelis nerimas kaip suvaržymai paveiks jų pajamas.

„Tai matėme ir iš ankstesnių tyrimų, kad gyventojai dėl savo finansinės būklės nerimavo daugiau nei dėl sveikatos. Taip pat jie nėra visiškai atsipalaidavę ar numojantys ranka į sveikatos priemones ar savisaugą, šį faktą iliustruoja ir skaičius, jog 46 proc. apklaustųjų sako nebus pasiryžę grįžti prie įprasto gyvenimo bei įpročių net ir po pandemijos“, – sakė S.Varnienė.

Tikrų nerimautojų mažiau nei dešimtadalis

Tikrų nerimautojų Lietuvoje nėra daug – apie 8 proc., ir jų daugiausia ne vyriausiame segmente, o tarp jaunimo. Nerimautojams būdinga ir tai, kad iš valdžios jie tikisi daugiau nei kitos grupės, mano, kad daroma nepakankamai ir jaučiasi išsigandę.

„Jaunimo nerimas gali būti susijęs ir su tuo, kad ši karta bene daugiausia laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir internete, tad nuolat yra informaciniame lauke, o tai, pasak psichologų, gali didinti įtampą ir nerimą. Vyresni gyventojai regis, turėtų būti labiausiai įsibaiminę, tačiau atvirkščiai – žiūri į epidemiją gana filosofiškai, saugosi ir laikosi taisyklių labiau nei kitos grupės, bet jiems dažniau būdingas mąstymas „kaip bus, taip bus“, – pastebi ekspertė.

Kiek daugiau yra susikrimtusių svajotojų segmentui priskiriamų žmonių (dešimtadalis) – jie šiek tiek nuogąstauja dėl savo sveikatos ir finansų, tačiau tiki, kad viskas pagerės ir susitvarkys.

Atsiribojančio „Stručių“ segmento – beveik penktadalis

Antra ryškiausia elgesio grupė Lietuvoje – gyventojai, kuriems būdingas noras atsiriboti. Jie nemato priežasties, dėl ko kyla toks šurmulys ir jiems ne itin rūpi.

„Šiai grupei pagal elgesio strategijas priskiriama apie 18 proc. mūsų šalies gyventojų, šiek tiek daugiau negu pasaulio vidurkis. Atsiribojimą taip pat galėjo lemti tai, kad informacijos apie viruso pavojų žiniasklaidoje buvo itin daug, pusmetį ši tema dominavo žiniasklaidoje, tačiau drąstiško ligos protrūkio pavyko išvengti. Taip pat ima ryškėti baimės nuovargis, būti nuolatinėje atsargumo ar parengties būsenoje ilgą laiką yra sudėtinga“, – akcentavo S. Varnienė, komentuodama vasaros pabaigoje atliktą tyrimą.

Gerų piliečių Lietuvoje mažiau nei pasaulyje

Nuo pasaulinių tendencijų Lietuva skiriasi ir tuo, kad pas mus kone dvigubai mažiau gyventojų pagal savo elgesį patenka į „Gerų piliečių“ segmentą.

„Šiam segmentui būdinga kruopščiai laikytis visų sveikatos ir saugos priemonių. Taip pat jie tikisi, kad ir kiti jų laikysis. Palaiko griežtą kontrolę ir įsitikinę, kad sveikatos apsaugos sistema susitvarkys su iššūkiais. Jiems būdinga stabili emocinė nuotaika, nejaučia didelio nerimo dėl pandemijos. Nors tokie gyventojai aktyviai seka naujausią informaciją apie COVID-19 ir naujus atvejus, tačiau nepanikuoja ir nejaučia dėl to didelio streso“, – sakė „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.

Ekspertės teigimu, mažesnis panikuojančių gyventojų kiekis šaliai leidžia ramiau mobilizuotis krizėms ir santykinai ramiau išgyventi sudėtingus periodus.

Apie tyrimą

„Kantar“ „COVID-19 Barometras“ atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š. m. rugpjūčio pabaigoje, reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklausti per 600 Lietuvos gyventojų. Vartotojų segmentavimas gali būti pridėtas prie bet kurio tyrimo, siekiant sužinoti konkrečios tikslinės grupės lūkesčius ir elgesį.