Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės |
Šios dienos – paskutinės antrojo XXI amžiaus dešimtmečio dienos. Netrukus prasidėsime skaičiuoti naująjį – trečiąjį – dešimtmetį, ir jau dabar matyti, kad jis pasiūlys daug naujovių: 5G ryšį, jo nulemtos naujos technologijos ir paslaugos. Kaip atrodys tokia ateitis? Apie tai Lrytas.lt kalbasi su „Huawei“ Baltijos šalių vyriausiuoju techniniu patarėju Sergejumi Kolesovu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! – Artėja 2021-ieji, prasidės trečiasis XXI amžiaus dešimtmetis. Kokie didžiausi pokyčiai laukia išmaniųjų telefonų technologijose ir rinkoje? Kaip pasikeis pats telefonas? – Manau, pokyčiai išmaniųjų technologijų srityje judės įrenginių vartotojo sąsajos tobulinimo kryptimi, kartu naudojant įvairiausias technologijas. Pavyzdžiui, jutiklinis ekranas, keičiantis liečiamojo paviršiaus faktūrą, skirtas dar geresniam taktiliniam pojūčiui ir tikslesnei kontrolei – tokia technologija gali pasirodyti ypač aktuali mėgstantiems vaizdo žaidimus arba žmonėms, pasigedusiems geresnio haptinio pojūčio. – Paskutiniu metu didžiausios naujovės išmaniuosiuose telefonuose buvo fotokameros. Kokia galėtų būti nauja tendencija, kuria telefonai galbūt pradės galynėtis kitame dešimtmetyje? – Nors daugumai naudotojų kameros savybės dar ilgai liks pakankamai aktualios tiek dėl socialinių tinklų, tiek dėl papildytosios realybės, tačiau išmaniųjų telefonų technologijų tendencijos yra vis dėlto linkusios keistis kas 5-10 metų. Manau, sekančios technologinės tendencijos bus susijusios su telefonų lanksčiaisiais ekranais, kurių koncepcijas ir jau net komercinius modelius spėjo pristatyti keli žinomi išmaniųjų telefonų gamintojai – tačiau šioje srityje tobulėti dar tikrai yra kur. Dabartinis tikslas yra sukurti įrenginius, kurie būtų daug atsparesni fiziniams poveikiams, nebijotų žemų arba aukštų temperatūrų – ir žinoma, dar lankstesnius tokių telefonų modelius arba dėvimus išmaniusius įrenginius. Tačiau viena iš pagrindinių kliūčių daug lankstesnių įrenginių sukūrimui yra šiuo metu naudojamos baterijos, kurios užima didžiausią išmanaus įrenginio vidaus plotą ir negali būti lankstomos. Norint sukurti lanksčią bateriją, reikia iš pagrindų peržiūrėti šio elektros energiją kaupiančio komponento technologiją ir atrasti tokią, kuri leistų turėti pakankamai talpos, bet ir nebijotų daugybės įkrovimo/iškrovimo ciklų – ir dar leistų greitai įkrauti. – Antrajame XXI a. dešimtmetyje iškilo išmanieji telefonai ir jau pradėjo kilti išmanieji laikrodžiai. Kokių naujų išmaniųjų įrenginių galėtume sulaukti XXI a. trečiajame dešimtmetyje? – Jau dabar matome tendenciją, kad išmanieji įrenginiai pakeičia iki tol buvusius tik aksesuarus. Dabar jie patys tampa išmaniausias aksesuarais – pavyzdžiui, išmanieji akiniai, kurie gali būti papildomas vaizdo ir garso perdavimo įrenginys jau dabar. O kas toliau? Išmanieji auskarai? Išmanioji pirštinė? Išmanusis diržas? Galimybių yra pakankamai daug (šypsosi). – Nuo pat kompiuterio sukūrimo iki pat šių laikų pagrindinis kompiuterio valdymo principas tebėra prisilietimai: iš pradžių klaviatūra, o dabar jau ir liečiamaisiais ekranais. Kurlink kryps bendravimas su kompiuteriu artimiausioje ateityje? – Manau, kad visai tikėtina, jog valdymo technologijos pasuks link somatosensorikos ir leis valdyti įrenginius dėvint išmaniuosius laikrodžius arba kitus išmaniuosius aksesuarus, kurie reaguos į žmogaus nervais perduodamus elektros impulsus. – Lietuvoje jau sąlyginai pradėjo veikti 5G ryšys. Daug kalbama apie gana abstrakčius jo pritaikomumo scenarijus, bet gal galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių? – 5G mobilaus ryšio technologija turi kur kas didesnį duomenų perdavimo greitį ir itin žemą uždelsimo laiką – o tai norint susieti daugybę įrenginių į vieną sklandžiai ir žaibo greičiu veikiančią sistemą yra kritiniai momentai. Todėl neabejotina, kad 5G ryšio technologija visų pirma bus aktualiausia daiktų internetui – tai yra, pramoninės gamybos linijoms, pastatų valdymo ir priežiūros paslaugoms, nuotolinio įrenginių valdymo, debesijos paslaugoms – ir tik vėliau mobiliam ryšiui telefone. – Elonas Muskas kuria palydovinį ryšį „Starlink“. Ar jis kels konkurencinį pavojų tradiciniam antžeminiam mobiliajam ryšiui? – Elono siekis yra kur kas globalesnis: visų pirma, suteikti interneto prieigos paslaugas tose vietose, kur antžeminiam mobiliajam ryšiui įsteigti nėra vienokių ar kitokių galimybių – retai apgyvendintose, sunkiai pasiekiamose pasaulio vietose, dykumose, vandenynų/jūrų paviršiuose, Šiaurės, Pietų ašigaliuose ir jų regionuose. Taip pat, neatmetama galimybė, kad „Starlink“ bus konkurentas tradiciniams antžeminiams tinklams – o ten kur yra paslaugų konkurencija, visada labiausiai išlošia galutinis vartotojas (šypsosi). – Pasaulis dabar kalba apie 5G ryšį – bet žinome, kad mokslininkai jau po truputį pradeda dirbti ir prie 6G ryšio. Kuo jis skirsis nuo 5G? – Apie 6G ryšio plėtojimą kol kas žinoma dar labai mažai detalių – tačiau esu beveik tikras, kad šios kartos ryšio technologijos naudos ištobulintas lazerių technologijas. – Kol kas kalbame tik apie mobilųjį ryšį Žemėje, bet juk žmonija jau taikosi ir sugrįžti į Mėnulį, ir nuvykti į Marsą. Na, ar bent pradžiai nusiųsti ten galingą tyrimų aparatūrą, kurios surenkamų duomenų perdavimui reikės jau kitos kartos ryšio. Ar kas nors daroma tarpplanetinio ryšio srityje? – Kaip jau kalbėjome apie prieš tai apie „Starlink“ palydovinės ryšio sistemos plėtojimą – manote, Elonas yra nusitaikęs tik į antžeminio ryšio alternatyvas ? Tikrai ne, „Starlink“ sistema taip pat yra plėtojama ketinant vėliau palaikyti sklandų ir greitą ryšį kosminių skrydžių į Mėnulį ir Marsą metu. – Dabar išgyvename nelengvus COVID-19 laikus. Ko iš šios situacijos ko nors pasimokė išmaniosios ir ryšių įrangos gamintojai – ir kuo jie galėtų prisidėti, jei situacija pasikartotų? – Pastaruoju metu dėl pandemijos žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose – o čia, žinoma, atsiranda kitos problemos – fizinio aktyvumo trūkumas, dažnos šaldytuvo revizijos ir t.t. Visa tai tikrai neprideda sveikatos, tad išmaniųjų įrenginių gamintojai bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros organizacijomis ir specialistais gali pasiūlyti išmaniuosius įrenginius ir programėles, kurie padės stebėti sveikatos būklę: išmanieji laikrodžiai ir apyrankės motyvuoja bei padeda atlikti fizinius pratimus, stebėti ir siekti norimų rezultatų, išmaniosios svarstyklės – padeda patogiai stebėti ir atsikratyti nepageidaujamo svorio ir t.t. Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Huawei“. |