Uždegta žalia šviesa – 20-oji eurozonos narė yra pasirengusi įsivesti eurą 2023 m.: pamatykite kaip atrodys jos monetos, tarp kurių ir Tesla (Foto)

Europos Komisija trečiadienį (birželio 1 d.) pareiškė, kad Kroatija įvykdė visus prisijungimo prie euro zonos kriterijus, o tai sudaro sąlygas šaliai 2023 m. sausio 1 dieną tapti 20-ąja bendrosios valiutos nare.

Kroatija nuo kunos (pavadinimas reiškia kiaunę) pereis prie euro, praėjus mažiau nei dešimtmečiui po to, kai buvusi Jugoslavijos respublika įstojo į Europos Sąjungą, o tai reikš naują tolesnės bloko integracijos etapą.

ES vykdomoji valdžia teigė, kad Kroatija įvykdė griežtas sąlygas, kad taptų bendrosios valiutos dalimi, įskaitant infliacijos išlaikymą tame pačiame diapazone, kaip ir jos kolegų ES, taip pat tinkamas viešąsias išlaidas. Kroatija prie ERM II prisijungė 2020 m. liepos 10 d. Galutinis kunos kursas buvo 1 euras = 7,53450 kunos.

„Prisijungus prie bendrosios valiutos, Kroatijos ekonomika taps stipresnė, o tai atneš naudos jos piliečiams, verslui ir visuomenei apskritai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Kroatijai įsivedus eurą, euras taip pat stiprės“, – pridūrė ji.

Europos centrinis bankas trečiadienį paskelbtoje atskiroje ataskaitoje taip pat pateikė teigiamą nuomonę.

Kroatija pareiškė norą įsivesti bendrąją valiutą 2013 m. įstodama į ES. Kiek ankčiau Kroatija pristatė savo nacionalinės euro monetų pusės dizainą, kuriame ir garsusis serbų mokslininkas Nikola Tesla.

Kroatijai vis dar reikia ES finansų ministrų pritarimo, kurie, kaip tikimasi, visapusiškai palaikys.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius išreiškė įsitikinimą, kad jo šalis naujaisiais metais prisijungs prie valiutų klubo.

Šalies tikslas buvo tą pačią dieną patekti į Šengeno atvirų sienų zoną, per spaudos konferenciją Berlyne sakė Plenkovičius.

Kainų kilimo baimė

2002 m. sausio 1 d. milijonai europiečių 12 šalių atsisakė liros, franko, Vokietijos markės ir drachmos.

Nuo tada prie jų prisijungė dar septynios šalys: Slovėnija 2007 m., Kipras ir Malta 2008 m., Slovakija 2009 m., Estija 2011 m., Latvija 2014 m. ir galiausiai Lietuva 2015 m.

Bulgarija yra kita valstybė, norinti prisijungti prie euro, ir ji pareiškė norinti jį įsivesti nuo 2024 m. sausio 1 d.

Tačiau euro zonos narės nerimauja dėl ilgalaikio Bulgarijos ekonomikos stabilumo, o Sofija dar nesusilaukė tokios pat politinės paramos kaip Kroatija.

ES vyriausybės atsargiai kartoja euro įvedimo pradžioje padarytas klaidas, kai tokios šalys kaip Graikija buvo skubiai įtrauktos į bendrą valiutą su nestabiliais finansais, o tai sudarė sąlygas euro zonos skolų krizei.

Kaip ir anksčiau eurą įsivedę piliečiai, daugelis kroatų baiminasi, kad įvedus eurą padidės kainos, ypač dėl to, kad verslas padidins kainas.