Skelbia, kas nutiko kai penktadienis tapo laisvas - rezultatai pranoko bet kokius lūkesčius

Dar tik pradėjus garsiau kalbėti apie keturių darbo dienų savaitę, Naujoje Zelandijoje veikianti kompanija „Perpetual Guardian“ ėmėsi eksperimento – daugiau nei du šimtai darbuotojų du mėnesius turėjo laisvus penktadienius. Po eksperimento darbo ir asmeninio gyvenimo balansas padidėjo 24 proc., sumažėjo bendras streso lygis, išaugo pasitenkinimas gyvenimu. Ir ši įmonė tik vienas iš gausybės sėkmės pavyzdžių, jų vis randasi ir Lietuvoje.

Šiltuoju sezonu daugėja įmonių, kurios siūlo savo darbuotojams pasimėgauti vasara ir vietoje įprastų penkių darbo dienų visas užduotis atlikti per keturias. Tikintis, kad tai jiems padėtų geriau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą: daugiau dėmesio skirti šeimai, poilsiui, kūrybai, pomėgiams ir kartu nenuskriausti profesinės veiklos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė pastebi, kad šiuo metu galiojančio Darbo kodekso reguliavimo ir iš jo kylančių kitų taisyklių sukeliami ribojimai kenkia tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, nes teisėtas sutrumpinimas mažinant etatą mažina darbuotojų socialines garantijas, o susitarimas dėl sutrumpinto darbo laiko neatitinka šiuolaikinių darbo santykių realijų – šiandien darbas yra orientuotas į konkretaus produkto sukūrimą arba rezultato pasiekimą. Šias problemas spręsti padėtų Darbo kodekso lankstinimas ir kuo daugiau galimybių susitarti skatinimas.

Jei jau vis dėlto būtų nuspręsta eiti keturių darbo dienų savaitės keliu, „TGS Baltic“ partnerė, darbo teisės specializacijos grupės vadovė dr. Ieva Povilaitienė sako, kad keturių darbo dienų savaitės modelis vis populiarėja, vis dėlto ji primena, kokius klausimus šiuo metu svarbu aptarti prieš pasirenkant šį modelį.

Ko imsitės, jeigu darbams atlikti nepakaks laiko?

Egzistuoja  įvairūs keturių darbo dienų savaitės modeliai (papildoma visiems bendra poilsio diena, darbuotojo laisvai pasirenkama papildoma poilsio diena bei kiti). Nesvarbu, kuris modelis pasirenkamas, darbdaviui svarbu iš anksto apgalvoti ir darbuotojus informuoti aktualiais klausimais, taip siekiant išvengti galimų ginčų. Jeigu taikomas keturių darbo dienų modelis,  trumpėja darbe praleidžiamas laikas ir vietoje įprastų 40 valandų savo užduotims atlikti turime 32 valandas.

„Labai dažnai šiam pokyčiui ryžtamasi šiltuoju sezonu ir, pavyzdžiui, sutariama, kad visą vasarą darbuotojai dirbs tik keturias dienas, tačiau ką daryti, jeigu darbo krūvis tampa didesnis nei planavote? Svarbu aiškiai įvardinti „naujosios savaitės“ statusą ir įvertinti, kaip tokiomis aplinkybėmis jis bus taikoma. Neaiškiai įvardinusi pokyčio esmę įmonė gali neišvengti viršvalandžių, kurie turi būti apmokami padidintu tarifu“, – pastebi teisininkė. Anot I. Povilaitienės, su darbuotojais labai svarbu aiškiai aptarti, kaip modelis keisis, jeigu nepavyks susitvarkyti su darbo krūviu per trumpesnį laiką.

Kaip tai paveiks darbo užmokestį?

Keturių darbo dienų savaitė gali būti įvedama tiek darbdavio sprendimu, tiek sudarant atskirą darbdavio ir darbuotojo susitarimą. Kai pokytis įvedamas darbdavio sprendimu, darbdavys turi didesnį lankstumą koreguoti jo sąlygas pagal verslo poreikius. I. Povilaitienė atkreipia dėmesį, kad tokia galimybė dažniausiai darbuotojams siūloma kaip papildoma nauda, todėl svarbu, kad darbo užmokestis nenukentėtų ir darbuotojui būtų užtikrinamos stabilios pajamos.

Įmonės, pasirinkusios keturių darbo dienų savaitę dažnai pastebi, kad dėl trumpesnio darbe praleidžiamo laiko darbo kokybė nenukenčia, priešingai – laikas išnaudojamas efektyviau.

Tiesa, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė atkreipia dėmesį, kad reikėtų atidžiai įvertinti, kokiomis sąlygomis sutariama keturių dienų darbo savaitė. „Vienas iš būdų užsitikrinti 4 darbo dienų savaitę – nustatyti mažesnį darbo etatą darbuotojams (žinoma, atitinkamai reikėtų perskaičiuoti ir atlyginimą). Tačiau patiems darbuotojams tai gali būti žalinga, nes ateityje gausimos pensijos dydis priklauso nuo darbo stažo – dirbant mažesniu etatu, jis mažėja, taip pat ir būsima pensija“, – pastebi ekspertė.

Kaip tai galios atostogų metu?

„Kuo daugiau klausimų sutarsite prieš pradėdami dirbti, tuo mažiau nesklandumų kils“, – akcentuoja teisininkė. Neretai pasirinkę šį modelį darbdaviai su darbuotojais neaptaria aktualių klausimų, pavyzdžiui, kaip keturių darbo dienų savaitė turės įtakos atostogoms, ką daryti, jeigu darbuotojas turi mamadienį ar tėvadienį, ar tai reiškia, kad kartais jis gali dirbti tik tris darbo dienas per savaitę? „Visa tai yra susitarimo reikalas, todėl tokias situacijas svarbu aptarti ir išsiaiškinti, siekiant išvengti nesusipratimų“, – pataria I. Povilaitienė.

Ar pavyks užtikrinti visiems darbuotojams vienodas sąlygas?

Nors keturių darbo dienų savaitė ir patraukli įvairių grandžių darbuotojams, teisininkė rekomenduoja įsivertinti, ar tikrai pavyks visiems vienu metu turėti laisvą dieną. „Dažniausiai įmonės pasirenka, jog visi darbuotojai nedirba penktadieniais, tačiau jeigu jūs bendraujate su klientais, kurių darbo savaitę sudaro penkios dienos – tuomet dalis darbuotojų turi būti pasiekiami ir penktadienį. Tokiu atveju svarbu įvertinti, kaip šią naudą taikyti visiems darbuotojams vienodai sąžiningai“, – aktualų klausimą akcentuoja teisininkė.

Ji pabrėžia, jog keturių darbo dienų savaitė turi nediskriminuoti darbuotojų pagal jų atliekamas pareigybes ar kitas savybes.

Ką daryti nutikus nelaimingam atsitikimui?

Teisininkė pabrėžia, kad įprastai pačios įmonės priima sprendimą, kaip bus įtvirtinta keturių darbo dienų savaitė, dažniausiai nesiimama darbo sutarties pokyčių, nes siūlant šią naudą neretai norisi išsaugoti lankstumą. Vis dėlto aptarti, kaip tai įforminsite, – svarbu. Pasak teisininkės, ypač svarbu įsivertinti, kaip bus elgiamasi, jeigu laisvą penktadienį įvyks nelaimingas atsitikimas – tai aktualus klausimas ir tada, kai dirbama nuotoliu ar išvykstama darbostogų.

„Visos iniciatyvos, kurios padeda subalansuoti darbo ir poilsio režimą, kelti darbuotojų motyvaciją yra sveikintinos, tačiau svarbu iš anksto aptarti ir taisykles. Prieš priimdami sprendimą pasitarkite su įmonės žmogiškųjų išteklių specialistu ir teisininku, kad kuriamos naudos tiktų įmonės veiklos specifikai ir jų neužgožtų pasikartojantys nesutarimai“, – apibendrina I. Povilaitienė.