Tyrimas atskleidė neįtikėtinus duomenis, kuo padeda turtingų „Facebook“ draugų turėjimas (Foto)

Nauji tyrimai, kurių imties skaičius viršija 21 milijardą „Facebook“ draugysčių, atrodo, patvirtina tai, ką tikriausiai jau žinojote: turtingi draugai padeda.

Harvardo „Opportunity Insights“ mokslininkai naudojo didžiulį „Facebook“ duomenų rinkinį, pagrįstą daugiau nei 72 milijonais narių, kad ištirtų, kaip tam tikros socialinės sąlygos daro įtaką ekonominiam mobilumui, ir paskelbė tai straipsnyje „Nature“.

Pirmajame dokumente daugiausia dėmesio buvo skiriama „ekonominiam ryšiui“, kurį tyrėjai vartoja apibūdindami artimos draugystės lygį tarp mažesnes ir aukštesnes pajamas gaunančių vartotojų. Tyrimo duomenimis, mažesnes pajamas gaunantys vaikai buvo labiau linkę patirti ekonominę naudą suaugę, jei turėjo artimų ryšių su dideles pajamas gaunančiais asmenimis. Tuo tarpu antrajame dokumente buvo nagrinėjami konkretesni pavyzdžiai, kaip tarpklasinės sąveikos vyksta realiame pasaulyje.

Tyrime teigiama, kad neturtingų vaikų suaugus pajamos padidėjo vidutiniškai 8,2 %, kai didesnes pajamas gaunančių draugų dalis padidėjo nuo 25–50 %. Mažas pajamas gaunantiems asmenims, turintiems didesnę turtingesnių draugų dalį, taip pat pagerėjo vidurinės mokyklos baigimo ir mažesnio paauglių vaikų susilaukimo rodikliai. Tyrėjai teigė, kad didelis ekonominis ryšys „yra vienas stipriausių iki šiol nustatytų pajamų mobilumo prognozių“.

Pranešama, kad skirtingų klasių draugystė turėjo didesnį poveikį ekonominiams rezultatams nei šeimos struktūra, mokyklos kokybė, darbo vietų prieinamumas ir rasinė bendruomenės sudėtis. Išvados taip pat neapsiribojo turtingais rajonais. Tyrėjai nustatė, kad ir neturtinguose, ir turtinguose rajonuose gyvenantiems vaikams sekėsi geriau, atsižvelgiant į jų ekonominio ryšio lygį. Kitaip tariant, vien skirtingų ekonominių sluoksnių vaikų sujungimo gali nepakakti, kad būtų pasiekti geresni rezultatai. Vietoj to, pasak mokslininkų, žmonės, besidomintys didesniu ekonominiu ryšiu, turi sutelkti dėmesį į tai, kad šios grupės iš tikrųjų bendrautų viena su kita. Jie turėtų būti tikri draugai.

Kas vis dėlto buvo matuojamas šiuose tyrimuose?

Tyrimo metu buvo remiamasi „Facebook“ draugysčių duomenimis, gautais iš 72,2 milijono vartotojų, kurie, tyrėjų vertinimu, sudaro maždaug 84 % JAV suaugusiųjų nuo 25 iki 44 metų amžiaus. Duomenys buvo imti  tik aktyvių „Facebook“ naudotojų, kurie turi bent 100 draugų ir bent kartą kažką veikė platformoje per pastarąsias 30 dienų. Tyrėjai apskaičiavo šių vartotojų pajamas pagal jų pašto kodus, kolegijas, telefonų modelius ir kitas „Facebook“ sukauptas charakteristikas. Rezultatai parodė, kad rajonuose, kuriuose yra didesnis tarpklasinis ryšys, pajamos yra didesnės.

Tyrimai ne tik atskleidė ekonominio pasiekimo svyravimus, bet ir pateikė įdomių detalių apie skirtumus, kaip tam tikros grupės linkusios draugauti. Skurdesni vaikai apskritai daug labiau linkę susirasti draugų savo kaimynystėje nei dideles pajamas gaunantys žmonės. Kita vertus, didesnes pajamas gaunantys asmenys buvo labiau linkę susitikti su savo draugais koledžuose. Šios išvados iš tikrųjų pasitvirtina kiekvienais metais, kai aukštesnioji vidurinė klasė ir turtingi jaunuoliai ir toliau pildo koledžų klases.

Švietimo srityje didesnėse, įvairesnėse mokyklose tarp klasių buvo mažiau sąveikos. Panašiai rajonuose, kuriuose yra didesnė rasinė įvairovė, taip pat buvo mažiau skirtingų klasių sąveikos, o tai rodo, kad dėl rasinio susiskaldymo gali būti dar sunkiau kirsti klasių skirtumus. Čia verta paminėti, kad patys neapdoroti duomenys, kaip pranešama, neapima vartotojų rasinių savybių.

Tyrėjai išleido keletą interaktyvių žemėlapių, iliustruojančių pašto kodus, kur ši tarpklasių sąveika įvyko  arba ne. Žemiausias ekonominio ryšio lygis paprastai buvo susitelkęs pietryčių, pietvakarių ir pramoniniuose miestuose vidurio vakaruose, o pašto kodai, kurių sąveika buvo didžiausia, rodė zonas aplink šiaurės rytų pakrantę ir vidurio vakarų kaimus.