Oficialu – Charlesas pasirinko oficialų vardą karalius Charlesas III: o kas buvo du pirmieji? Vienam įvykdė mirties bausmę, o kitas dar vadinamas Linksmuoju monarchu

O kas Anglijos istorijoje buvo pirmieji du Charlesai?

Charlesas I

Charlesas I (1600 m. lapkričio 19 d. – 1649 m. sausio 30 d.) buvo Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius nuo 1625 m. kovo 27 d. iki mirties bausmės įvykdymo 1649 m.

Jis gimė Stiuartų namuose kaip antrasis Škotijos karaliaus Jokūbo VI sūnus, bet po to, kai jo tėvas 1603 m. paveldėjo Anglijos sostą (kaip Jokūbas I), jis persikėlė į Angliją, kur praleido didžiąją likusio gyvenimo dalį.

Jis tapo Anglijos, Škotijos ir Airijos karalysčių įpėdiniu 1612 m., mirus vyresniajam broliui Henrikui Frederikui, Velso princui. Nesėkmingas ir nepopuliarus bandymas sutuokti jį su ispanų Habsburgų infante Maria Anna baigėsi aštuonių mėnesių vizitu į Ispaniją 1623 m., kuris parodė derybų dėl vedybų beprasmiškumą. Po dvejų metų jis vedė Burbonų princesę Henrietta Maria iš Prancūzijos.

Po paveldėjimo 1625 m. Charlesas susiginčijo su Anglijos parlamentu, kuris siekė pažaboti jo karališkąją prerogatyvą. Jis tikėjo dieviškąja karalių teise ir buvo pasiryžęs valdyti pagal savo sąžinę. Daugelis jo pavaldinių priešinosi jo politikai, ypač mokesčių rinkimui be parlamento sutikimo, ir suvokė jo veiksmus kaip tironiško absoliutaus monarcho veiksmus.

Nuo 1642 m. Charlesas kovojo su Anglijos ir Škotijos parlamentų kariuomenėmis, vadovaujamomis Oliverio Cromwellio, Anglijos pilietiniame kare. Po pralaimėjimo 1645 m. jis pasidavė škotų pajėgoms, kurios galiausiai perdavė jį Anglijos parlamentui („Ilgajam parlamentui“).

Charlesas atsisakė priimti savo pagrobėjų reikalavimus dėl konstitucinės monarchijos ir laikinai pabėgo iš nelaisvės 1647 m. lapkritį. Vėl įkalintas Vaito saloje, jis sudarė aljansą su Škotija, tačiau 1648 m. pabaigoje parlamentarų armija permė Anglijos kontrolę.

1649 m. sausio mėn. Charlesas buvo teisiamas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė už valstybės išdavystę. Monarchija buvo panaikinta, o Anglijos Sandrauga buvo įkurta kaip respublika. Monarchija buvo atkurta 1660 m.

Charlesas II

Charlesas II (1630 m. gegužės 29 d. – 1685 m. vasario 6 d.) buvo Škotijos karalius 1649–1651 m., o Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius nuo 1660 m. monarchijos atkūrimo iki savo mirties 1685 m.

Charlesas II buvo vyriausias išgyvenęs Anglijos, Škotijos ir Airijos Charleso I ir prancūzės Henrietos Maria vaikas.

Po Charleso I egzekucijos 1649 m. sausio 30 d. Whitehall'e, Anglijos pilietinio karo kulminacijoje, 1649 m. vasario 5 d. Škotijos parlamentas paskelbė Charlesą II karaliumi. Tačiau de facto Anglija buvo Oliverio Kromvelio vadovaujama respublika.

1651 m. rugsėjo 3 d. Cromwellis nugalėjo Charlesą II Vusterio mūšyje, o Charlesas pabėgo į žemyninę Europą. Cromwellis tapo Anglijos, Škotijos ir Airijos diktatoriumi.

Kitus devynerius metus Charlesas praleido tremtyje Prancūzijoje, Nyderlandų Respublikoje ir Ispanijos Nyderlanduose. Politinė krizė, kilusi po Cromwellio mirties 1658 m., lėmė monarchijos atkūrimą, o Charlesas buvo pakviestas grįžti į Britaniją.

1660 m. gegužės 29 d., 30-ojo gimtadienio proga, jis buvo priimtas Londone ir sulaukė visuomenės pripažinimo.

Sušauktas naujasis Parlamentas 1660 m. gegužę paskelbė Charlesą II karaliumi.

Už paskolą, gautą iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV, sudarė su juo sąjungą, dėl kurios 1672 m. Anglija pradėjo karą su Nyderlandais. Per jį Anglija galutinai atėmė iš Nyderlandų Niujorką. Siekdamas vienvaldystės 1681 m. paleido Parlamentą ir daugiau jo nebešaukė.

Tradiciškai laikomas vienu populiariausių Anglijos karalių, Charlesas yra žinomas kaip Linksmasis monarchas – tai nuoroda į jo dvaro gyvumą ir hedonizmą. Jis pripažino mažiausiai 12 nesantuokinių vaikų įvairių meilužių, tačiau nepaliko teisėtų vaikų, o soste jį pakeitė jo brolis Jamesas.