Europos Sąjunga uždraudė rusų kriptopinigines. Ar tai sukliudys išvesti pinigus iš Rusijos?

ES aštuntajame sankcijų pakete yra punktų, paveiksiančių Rusijos biudžetą (naftos kainos lubų nustatymas), atskirus sektorius (draudimas įvežti gaminius iš plieno, techniką, transporto priemones, kai kurias chemines medžiagas, medžiagas juvelyrinei pramonei ir svarbius komponentus ginkluotei ir aviacijai), kompanijas (finansinių, juridinių ir IT paslaugų uždraudimas). O yra draudimas, tiesiogiai atsiliepsiantis piliečiams — draudimas kurti kriptopinigines, teikti apskaitos ir kriptoaktyvų saugojimo paslaugas, nepriklausomai nuo sumos.

Pirmieji apribojimai buvo įvesti anksčiau — europietiškose kriptopiniginėse ir biržose drausta laikyti didesnes, nei 10 tūkstančių eurų sumas. Dabar Rusijos piliečiai visiškai atrėžiami nuo Europos kriptorinkos. Kuo jiems tai gresia?

Visų pirma, dabar Rusijos piliečiams neleidžiama naudotis populiariausios kriptorinkos Binance paslaugomis. Tai ne tik patogi vartotojo sąsaja (Binance, daugelio kriptoinvestuotojų nuomone, viena iš patogiausių), bet ir likvidumas. Pagal šį parametrą Binance dabar yra geriausias. Antra, veikiau įdomi kriptospekuliantams, birža, kurią dabar praranda Rusijos piliečiai — Gate.io, kuri vertinama dėl plataus tokenų asortimento.

Ar šios netektys kritiškos? Vidutiniam kriptoinvestuotojui, neoperuojančiam milijonais — visai ne.

Daugybė P. Korėjos ir Kinijos biržų patenkina praktiškai visus eilinių kriptoinvestuotojų poreikius. Kažkokių problemų gali kilti stambiems maineriams, tačiau ir jiems perėjimas į prekybą kitose jurisdikcijose nėra itin sudėtingas.

Be to, yra daugybė decentralizuotų keityklų ir biržų kuriose kliento identifikacijos (KYC) netgi nereikia. Taip, komisiniai mokesčiai ten gerokai didesni, o likvidumas mažesnis nei tradicinėse kriptobiržose, tačiau tiems, kas kriptovaliutą naudoja išvesti pinigus iš Rusijos į užsienį ar kaip santaupų doleriais pakaitalą, tai yra geras variantas.

Tiesa, investuoti kriptovaliutą ar gauti kreditą sudėtingiau — kriptopasaulyje sukurta finansų sistema DeFi, veikianti kaip klasikinės analogas, daugiausiai sutelkta Amerikos ir Europos aikštelėse.

Sunkiai bus virtualioms kriptopiniginėms ir su jomis susietoms kortelėms — būtent jos dažniausiai yra europietiškos. Analogų Azijoje yra, tačiau jie pernelyg „priderinti“ vietinei rinkai ir į europietiškas prekes ir paslaugas orientuotiems rusams nelabai tinkami. Kortelėms pamainos, deja, nėra. O geriausia išeitis su piniginėmis — nuo virtualių (ypač, susietų su konkrečiomis biržomis) pereiti prie aparatinių ir pervesti lėšas į jas.

Tiesa, čia irgi yra niuansų. Grynai fiziškai įvežti aparatinę piniginę nėra labai sunku (paralelinį importą kaip nors perprasti galima).

Daug rimtesnė problema – nupirktos piniginės saugumas.

Galima tik patarti arba naudotis užsienyje gyvenančių gerų pažįstamų paslaugomis, kurie gali nupirkti tokią piniginę iš gamintojo ir atsiųsti jums per privačius vežėjus (tokių jau daug ir daugėja), arba tikrinti, kad iš pardavėjo nupirkta piniginė nebūtų pažeista. Tiesa, tai 100 % negarantuoja, kad piniginė nebuvo atverta ir „patobulinta“ vogimo programėle, todėl geriau turėti kelias tokias pinigines, ir kiekvienoje laikyti nekritišką jums sumą, arba kriptovaliutas greitai išgryninti.

Apibendrinant, galima teigti, kad apribojimai, aiškus daiktas, nemalonūs, tačiau lyginant su kitais sunkumais, kuriuos rusams atnešė jų valstybės pradėtas karas, nekatastrofiški.

republic.ru