Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Tai vienos beprasmiškiausių rungtynių tarptautiniame sporte, kurių niekas nenori žaisti, ir vos keli jas prisimena. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau FIFA Pasaulio taurės rungtynės dėl trečiosios vietos niekur nedings, sako FIFA. Šių metų paguodos finalas bus žaidžiamas šeštadienį tarp Kroatijos ir Maroko, o rungtynės dėl trečiosios vietos numatytos ir kito turnyro 2026 m. tvarkaraštyje. Taigi kyla klausimas, kodėl? Kaip ir daugelyje dalykų, susijusių su FIFA, atsakymas yra pinigai. Pasaulio čempionate nuo 1954 m. buvo žaidžiamos trečiosios vietos rungtynės, o pinigai, gaunami iš transliuotojų ir rėmėjų, padidina FIFA banko sąskaitą. Bet kur dar susitinka pusfinalio pralaimėtojai, kad nustatytų, kuris iš jų yra geresnis? Taip atsitinka olimpinėse sporto šakose, bet taip yra todėl, kad laukia bronzos medalis. Šeštadienį vyksiančiame pasaulio čempionato paguodos finale susikaus šiame turnyre jau susitikusios komandos – Kroatija ir Marokas, kurios grupės rungtynių pradžioje sužaidė lygiosiomis. Abi nukeliavo iki pusfinalio, kur Kroatija 3:0 nusileido Argentinai, o Maroką 2:0 įveikė Prancūzija. Taigi, kol Argentina ir Prancūzija susikaus sekmadienį didžiajame finale, Kroatija ir Marokas susitiks, kad nuspręstų 3 vietos likimą. Nugalėtojas namo parsiveš bronzos medalius ir 27 milijonų dolerių piniginį prizą. Pralaimėtojai gauna 2 milijonus dolerių mažiau – ir lieka be medalių. Kadangi Kataro Pasaulio taurės prizinis fondas siekia 440 milijonų dolerių, skirtumas tarp trečiosios ir ketvirtosios yra šiek tiek daugiau nei apvalinimo klaida. (Tačiau yra ir medalių!). Kalbant apie prestižą, žaidimas vertas daug mažiau. Net paprasti gerbėjai žino, kad Brazilija iškovojo rekordinį penktąjį pasaulio čempionato titulą 2002 m. finale. Bet kas tais metais laimėjo trečią vietą? (Tai buvo Turkija.) Idėją, kad abi komandos visiškai nesuinteresuotos paguodos finalu, patvirtina ir galutiniai įvarčiai, kai pralaimėjusiajam nepavyko pelnyti įvarčių per paskutinius du čempionatus. Bet ar žaidėjams tai išvis rūpi?Sprendžiant iš trečiosios vietos atkrentamųjų varžybų intensyvumo praėjusiuose turnyruose, žaidėjams tai tikrai rūpi. Nors bronzos medaliai nublanksta prieš labiausiai vertinamą futbolo trofėjų, trečioji vieta vis dar yra didžiulis pasiekimas ir daugumai žaidėjų bus tarptautinės sėkmės viršūnė. 2022 m. Kataro pasaulio čempionate kvalifikacijos procese dalyvavo 206 šalys. Patekti į trejetuką iš 206 yra didžiulis pasiekimas, o medaliai yra nuolatinis priminimas apie įspūdingą pasiekimą. O kaip su Maroku ir Kroatija?Marokui fizinis iššūkis bus toks pat sunkus, kaip ir psichinis, nes jis susiduria su keliomis traumomis ir turi viena diena mažiau pasiruošti nei Kroatija. „Tai bus iššūkis. Turime daug žaidėjų vos pastovinčių ant kojų“, – sakė Maroko treneris Walidas Reragui, kuris prieš pat pusfinalį dėl traumos prarado gynėją Nayefą Aguerdą, o vėliau prieš antrojo etapo pradžią prarado kapitoną Romainą Saissą ir gynėją Noussairą Mazraoui. Ta susilpnėjusi linija neleido varžovui pelnyti taškų per pirmąsias penkerias Maroko rungtynes. „Mes atidavėme viską“, – pridūrė Reragui. „Jie nuėjo tiek, kiek galėjo“. Regragui neturi nieko kito, kaip tik pasitelkti atsarginius nuo suolo. Keturi iš 26 jo sąraše esančių žaidėjų dar nepasirodė šiame pasaulio čempionate, o dar penki žaidėjai žaidė mažiau nei 80 minučių. Kai kuriuos iš jų treneris pažadėjo išleisti prieš Kroatiją. Keturi iš tų devynių žaidėjų yra jaunesni nei 26 metų – Marokas turėjo penktą jauniausią komandą Katare – todėl pasaulio čempionato patirtis gali duoti vaisių. Tačiau šio turnyro pabaiga dviem pralaimėjimais per keturias dienas būtų kartus būdas užbaigti pasaulio čempionatą, kuriame Marokas pateko į istoriją ir tapo pirmąja Afrikos ir pirmąja arabų valstybe, patekusia į finalo ketvertą. Kroatija yra kitokioje padėtyje. 2018 m. patekusi į finalą, kur pralaimėjo Prancūzijai, Kroatija atvyko į Katarą kaip viena iš senesnių turnyro komandų, o šeštadienio rungtynės greičiausiai bus paskutinės 33 metų gynėjo Dejano Lovreno ir 37 metų vidurio puolėjo Lukos Modričiaus rungtynės. Puolėjas Ivanas Perisičius ir Modričius sužaidė daugiau rungtynių (161) nei bet kuris žaidėjas Kroatijos istorijoje, o Perisičius su 33 įvarčiais užima antrąją vietą. „Jie pasiekė puikių dalykų“, – sakė treneris Zlatko Daličius. „Jie yra auksinė Kroatijos futbolo karta“. Modričius aiškiai pasakė, kad nori, kad paskutinės jo rungtynės pasaulio čempionate baigtųsi pergale. „Laimėti rungtynes ir grįžti į Kroatiją su medaliu“, – apie šeštadienio mažąjį finalą kalbėjo jis. „Turime viską palikti, kad laimėtume bronzos medalį ir leistume mūsų gerbėjams švęsti dar kartą“.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|