Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Nacionalinio saugumo ekspertai ir Ukrainos ekspertai vis dažniau ragina politikos formuotojus žiūrėti į Rytus. Praėjusių metų kasmetinis gynybos išlaidų įstatymas įpareigojo Valstybės departamentą ištirti „tikimybę panaudoti titano šaltinius iš Ukrainos kaip potencialią alternatyvą Kinijos ir Rusijos šaltiniams“. „Ukraina turi tikrai daug retųjų žemių mineralų telkinių, o jei teisingai žaisime kortomis, ji iš tikrųjų galėtų būti tikrai patraukli alternatyva Rusijos ir Kinijos šaltiniams, nuo kurių šiuo metu yra daug priklausomybės“, – sakė vienas Kongreso darbuotojas, kuris taip pat paprašė anonimiškumo.. „Kadangi visuose Vakaruose kyla vis daugiau diskusijų apie tai, kodėl mes suinteresuoti ir toliau remti Ukrainą, manau, kad tai yra vienas iš argumentų, dėl kurių pradėsite girdėti daugiau“. Karo laimikisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkai pateikė svaiginantį tebevykstančios invazijos pateisinimų spektrą. Užgrobti Ukrainos titano pramonę nėra vienas iš Kremliaus viešųjų tikslų, bet būtų palaima Maskvai. Rusija turi palyginti mažas titano mineralų atsargas, o 2021 m. Ukraina buvo pagrindinis jos titano importo šaltinis, teigia JAV geologijos tarnyba. Didžioji dalis kovų buvo sutelkta Rytų ir Pietų Ukrainoje, kur yra trilijonų dolerių vertės mineralinių išteklių. Pirmaisiais invazijos mėnesiais Rusijos pajėgos užėmė mažiausiai dvi titano rūdos vietas. Dar prieš vasario puolimą Maskva siekė užsitikrinti gyvybiškai svarbius titano išteklius per savo korumpuotą oligarchų, pareigūnų ir žvalgybos išteklių tinklą Ukrainoje. Magnatas Dmitrijus Firtašas, dabar gyvenantis tremtyje Austrijoje, 2021 metais buvo priverstas parduoti savo 49 procentus Zaporožės titano ir magnio gamyklos – vienintelės Europoje titano kempinių gamyklos – akcijų, nes buvo apkaltintas titano pardavimu Rusijai kariniams tikslams. 2022 m. sausį Firtašas pardavė Krymo titano gamyklą Rusijos įmonei „Titan“. Ukrainos titano gamybos įmonės „Velta“ generalinis direktorius Andrijus Brodskis „Newsweek“ sakė, kad metalas yra gyvybiškai svarbus Rusijos karo pramonei. „Beveik kasdien į Ukrainą skrendančiose raketose yra labai daug titano“, – aiškino jis. Pasak jo, Maskva gali susidurti su „dideliu modernių, didelio tikslumo ginklų trūkumu“, nebent ji galės užsitikrinti naujų titano atsargų. Ukrainos svertasUkrainos laukia titaniškas darbas – atstatyti šalį ir pritraukti Vakarų investuotojus, nes šalis siekia įsilieti į euroatlantinę bendruomenę. Numatomos rekonstrukcijos išlaidos siekia 1 trilijoną USD; tą skaičių davė pats prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kijevas tikisi, kad jo titano pramonė pritrauks užsienio pinigus ir su ja susijusią politinę apsaugą. „Šiandien turime titano ir ličio, abu dabar labai paklausūs, o ateityje jų paklausa bus dar didesnė“, – „Newsweek“ sakė Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenko. „Suprantu, kad didžioji dalis šių indėlių net nepanaudojama. Verslo galimybės šiame sektoriuje tikrai didžiulės“. „Tai svarbu didinant pasaulinės sistemos stabilumą ir pasaulinę tų produktų pasiūlą. Matome savo vaidmenį ne tik ES viduje, bet ir pasaulio pasiūloje. Manau, kad tai tikrai svarbus vaidmuo, kurį gali atlikti Ukraina“. Karo kamuojamai ir ilgus metus trukusios korupcijos niokojamai Ukrainos titano pramonei labai reikia investicijų. „Velta“ yra viena iš įmonių, ieškančių „strateginių partnerių“ naujoms gamykloms statyti – tiek Ukrainoje, tiek užsienyje. „Velta“ jau dirba naujoje gamykloje Čekijoje, siekdama pademonstruoti savo procesą, pagal kurį, bendrovės teigimu, galima gaminti titano metalo miltelius mažesnėmis sąnaudomis ir žymiai sumažinti poveikį aplinkai. Jau pastebimas „didelis susidomėjimas“ tarp užsienio investuotojų ir bendrovė tikisi, kad Čekijos gamykla pradės veikti iki rudens ir įrodys, kad „Velta“ milteliai gali būti naudojami aviacijos ir kosmoso dalims presuoti, štampuoti ar spausdinti 3D. Panašūs įrenginiai galėtų būti pastatyti JAV.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|