Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Izraelis turi planų kaip nusikratyti didžiausio savo priešo – Irano. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Balandžio 24 dieną 32 Izraelio parlamento nariai išsiuntė kreipimąsi į Izraelio užsienio reikalų ministro biurą su raginimu užtikrinti „didžiausią įmanomą tarptautinę paramą Pietų Azerbaidžano žmonių nacionaliniams siekiams“. Kreipimesi pabrėžiama, kad užsitikrinant plačią tarptautinę paramą judėjimui už Pietų Azerbaidžano nepriklausomybę, Irano režimui bus padarytas pražūtingas smūgis, o jei bus sukurta suvereni Pietų Azerbaidžano valstybė, Izraelis įgis dar vieną sąjungininką regione – lygiavertį su Azerbaidžano Respublika. Tikėtina vieno iš įtakingų Irano regionų nepriklausomybė turi politinį svorį ir Ukrainai. Juk pats Iranas yra vienas centrinių Rusijos karinių ir ekonominių partnerių, kuris kiekvieną savaitę Irano bepiločiais orlaiviais atakuoja taikius Ukrainos miestus. Jei Irano režimas yra susirūpinęs savo išlikimu, jis nenorės dalyvauti Rusijos agresijoje. Be to, jei pietų azerbaidžaniečiams, remiant Izraelį, pavyks pasiekti nepriklausomybę, Kijevas taip pat gali tikėtis, kad naujai sukurta valstybė Ukrainos atžvilgiu vykdys draugišką politiką, panašią į šiaurinę ir susijusią kaimynę Azerbaidžano Respubliką. Ir visai tikėtina, kad suverenus Pietų Azerbaidžanas su sostine Tebrize taps Ukrainos sąjungininku Artimuosiuose Rytuose. Juolab, kad ukrainiečiai taip pat neabejingi pietų azerbaidžaniečių likimui. Dar kovą deokupuotuose Charkivo srities kaimuose buvo surengtos akcijos, remiančios Pietų Azerbaidžano aktyvistus. „Nepaisant represinių režimo pastangų, pagrindiniame Pietų Azerbaidžano mieste Tebrize veikia naujas protesto judėjimas. Prie šios veiklos jau prisijungė aštuonios skirtingos azerbaidžaniečių tautinės mažumos organizacijos“, – rašom Izraelio parlamentarų kreipimesi. Socialinio judėjimo „AzFront“ žiniomis, nuo šių metų vasario pradžios aktyvistai kiekvieną savaitę visame Tabrize rengia demonstracijas: ant administracinių pastatų ir viešose vietose klijuojami lankstinukai, plakatai, rengiamos „flash mob“ akcijos. Tikslas – stiprinti vietos gyventojų nuotaiką remiant nepriklausomybės idėją ir parodyti pietų azerbaidžaniečių nacionalines viltis visam pasauliui. Tuo pačiu metu, nepaisant Islamo revoliucijos gvardijos agentų bandymų sulaikyti lankstinukų ir plakatų platintojus, nė vienas iš jų iki šiol net nebuvo pastebėtas. Patruliai bando nuplėšti visus per naktį prieš rytą suklijuotus lapelius, tačiau dieną jų atsiranda kitose vietose.
Kovo 23 d. Europos analitinis šaltinis „EUreporter“ pranešė, kad judėjimo už nepriklausomybę įkvėpėjams, „AZfront“ aktyvistams, pavyko užmegzti veiksmų koordinavimą su kitomis aštuoniomis Pietų Azerbaidžano organizacijomis ir surengti bendrą akciją. Tai yra beprecedentis susitarimas, nes iki šiol bendriems veiksmams trukdė asmeniniai ir ideologiniai prieštaravimai. Dar likus dviem mėnesiams iki Pietų Azerbaidžano nepriklausomybės judėjimo pradžios, judėjimo „Azfront“ pajėgos, beje, aktyviai remiančios nuo Rusijos agresijos nukentėjusius ukrainiečius, siuntė Kijevui signalus apie galimo bendradarbiavimo perspektyvas. Visų pirma, lapkritį „Azfront“ paskelbė medžiagą pavadinimu: „Eurazija ant naujos eros slenksčio: Ukraina tampa supervalstybe“. Jame teigiama, kad ateityje išlaisvinus Chersoną ir išlaisvinus Krymą, Kijevas turės unikalią galimybę nutraukti 250 metų trukusią Maskvos dominavimą Eurazijoje. Gruodį pasirodė kita medžiaga, kurioje išsamiai išdėstyti argumentai už Ukrainos ir Izraelio bei Azerbaidžano bendradarbiavimą prieš bendrą Irano grėsmę. Vakarų tyrinėtojų teigimu, etninių azerbaidžaniečių skaičius Irane svyruoja nuo 12 iki 20 mln. Dauguma jų gyvena trijose šiaurės vakarų Irano provincijose, priklausančiose istoriniam Pietų Azerbaidžano regionui. Jo kultūrinis ir istorinis centras yra Tebrizo miestas. Nuo XX amžiaus pradžios šis miestas tris kartus tapo didelių sukilimų prieš centrinę vyriausybę Teherane epicentru. Paskutinis iš jų, 1979 m., tapo šacho režimo žlugimo įžanga. 2022 metų pabaigoje pietų azerbaidžaniečiai, ypač Tebrizo gyventojai, buvo viena iš antivyriausybinių protestų visoje šalyje varomųjų jėgų. Nuo vasario mėnesio šiame mieste aktyviai veikia pogrindžio judėjimas už nepriklausomybę nuo Irano. Tebrizo, kaip Pietų Azerbaidžano sostinės, atsiskyrimas Teherane suvokiamas kaip režimo žlugimo katalizatorius. Ar šis scenarijus įmanomas, priklauso nuo paramos, kurią nepriklausomybės judėjimas sulauks iš užsienio. Istorijoje jau būta bandymų sukurti nepriklausomą Pietų Azerbaidžaną. 1941 metais regioną okupavo įsiveržusi Sovietų Sąjungos armija. Regione nuo 1945 m. lapkričio iki 1946 m. lapkričio mėn. egzistavo trumpalaikė autonominė, sovietų remiama valstybė – Azerbaidžano Liaudies Vyriausybė, kuri buvo panaikinta po Irano Azerbaidžano suvienijimo su Iranu tų pačių metų lapkritį.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|