Skelbiamas naujas pasaulio padalinimas. Kokios naujos šalys ir sąjungos nori savo dalies

Naujajame Delyje baigėsi dar vienas G20 šalių viršūnių susitikimas. Dar per anksti daryti galutines išvadas, bet panašu, kad tai buvo triumfas forumo šeimininkams – Indijos premjerui Narendrai Modi ir JAV prezidentui Joe Bidenui, daugeliui netikėtai paskelbusiems apie naujo Indija – Artimieji Rytai – Europa logistikos koridoriaus sukūrimą, kurį tarptautiniai stebėtojai jau praminė „Naujuoju prieskonių keliu“.

Tačiau Naujasis Delis nuoširdžiai laiko savo iniciatyvas visiškai savarankiškomis ir yra gana pasirengęs prasimušti į aukščiausią pasaulio politikos lygą. Indija garsiai skelbia savo siekį tapti visaverčiu geopolitiniu įtakos poliu.

„Focus“ išanalizavo, kiek geopolitinių polių yra šiuolaikiniame pasaulyje ir ar tarp jų neprasidės naujas Šaltasis karas.

Pasaulis nebėra globalus

Šaltasis karas yra unikalus susidūrimas istorijoje tarp dviejų hegemonių, padalijusių pasaulį pusiau ir turėjusių diametraliai priešingą požiūrį į beveik visus žmogaus gyvenimo aspektus. Tai labiausiai supaprastintas apibrėžimas to, kas vyko pasauliniuose tarptautiniuose santykiuose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki SSRS žlugimo. Šaltasis karas baigėsi Sovietų Sąjungos pralaimėjimu ir jai pavaldžiu bloko sunaikinimu. Tai nuspėjamai paskatino JAV ir jos puoselėjamų vertybių dominavimą pasaulio politikoje.

Tačiau buvo akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau atsiras jėgos, kurios mestų Vašingtonui iššūkį jo ambicijoms dominuoti visoje planetoje. Buvo tikimasi, kad Maskva gali norėti atkeršyti, taip pat buvo atsargūs spėjimai dėl Pekino noro perimti SSRS vaidmenį. Dangaus imperijos komunistinė sistema leidžia paskelbti save SSRS ideologiniu paveldėtoju. Kitas klausimas – kiek KLR liko sovietinio stiliaus komunizmo.

Nei Maskva, nei Pekinas nenuvylė tų, kurie dėl jų lažinosi. Iš tiesų, Maskva bandė atkeršyti, o Pekinas metodiškai ir atkakliai kūrė savo ekonominį potencialą kiniškai lėtai.

Kodėl pasaulis padalintas į polius ir stovyklas

Pasaulio susiskaidymo į kelis polius priežastys yra kelios:

Daugelio skirtingų ideologinių normų, pasaulėžiūrų, elgesio normų buvimas įvairiose pasaulio vietose. Gyvenimo būdas skiriasi ne tik laisvąja rinka ir planine ekonomika. Galimi jų derinimo variantai, taip pat kiti neekonominiai žmogaus pasaulėžiūros apibrėžimo aspektai – teologiniai, socialiniai, moraliniai ir filosofiniai ir kt.

Kelių ekonominių svorio centrų buvimas. Antrasis pasaulinis karas kolonijinio pasaulio metropolijas privedė prie didelių sunaikinimų, o naujai susikūrusios valstybės tikrai nebuvo pasiruošusios kovoti dėl aukščiausių postų. Tai lėmė tik dviejų įtakos centrų atsiradimą. Per kelis dešimtmečius padėtis buvusiame kolonijiniame pasaulyje labai pasikeitė.

Grynai statistiškai – kai valstybių pasaulyje ženkliai išaugo, daugėja ir tikėtinų pasaulinės įtakos centrų. Dar nepasibaigus Šaltajam karui klasikiniai stulpai „įtrūko“. Ta pati KLR praktiškai perėjo į priešo stovyklą. Dabar situacija žymiai įvairiapusiškesnė.

Vienpolio pasaulio eros pabaiga siejama su JAV galios ir moralinio autoriteto praradimu. 2007-ųjų pasaulinė finansų krizė pakirto rinkos ekonomikos autoritetą, ne visur pasaulyje buvo suprantamos dviprasmiškos kultūros naujovės. Vietoj to, neaiškios karinės kampanijos Afganistane ir Irake daugeliui niekintojų parodė, kad JAV galia pradėjo slysti iš rankų.

Be elito: kaip „mažos šalys“ susivienija

G20 formato forumas iš tikrųjų buvo pradėtas po vienos iš finansinių krizių – amžinųjų rinkos ekonomikos palydovų. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Aziją sukrėtė finansų rinkų žlugimas. Valstybės, kurioms rinkos modelis buvo primestas iš išorės, abejojo ​​jo tikslingumu, o ypač JAV, kaip pasaulio lyderės, kompetencija.

Kita vertus, XXI amžiaus pradžioje energetinių išteklių turtingos arabų šalys pradėjo turtėti. Formaliai dauguma šių šalių yra susijungusios į Arabų valstybių lygą, tačiau ši formalizuota organizacija praktiškai nėra itin efektyvi.

Veiksmingesnė ir įtakingesnė yra OPEC (kur, nors ir apima daugiau dalyvių, jos tikroji lyderė yra Saudo Arabija). Ši organizacija de facto yra tarpvalstybinis kartelis, tačiau dėl strateginės produkto – naftos, kuri vis dar išlieka pasaulio ekonomikos varomąja jėga – svarbos, OPEC įgauna vis didesnę politinę įtaką, kaip ir kiti jos dalyvių galios aspektai (bendra ekonominė plėtra, karinis potencialas, politinės sistemos stabilumas ir savarankiškumas ir kt.). Ir svarbu, kad ši įtaka būtų reali, o ne nominali, kaip tai daro Arabų valstybių lyga ir kitos regioninės bei pasaulinės organizacijos, kurių viršūnė yra JT.

Vis dažniau kultūriniuose, ekonominiuose, geopolitiniuose ir vertybiniuose planuose Persijos įlankos monarchijos pretenduoja į lyderio vaidmenį regione ir demonstruoja pasirengimą visapusiškai konkurencijai su Vakarų pasauliu.

BRICS: nebėra „Rusijos interesų grupė“?

Kitame pasaulio kampelyje šalys nusprendė sukurti savo organizaciją, kuri konkuruotų su G7 – BRICS. Bloką inicijavo kita didelė ir gana turtinga šalis, kuri mano, kad jos dabartinis statusas neatitinka esamo potencialo. BRICS šalių įvairovės lygį iškalbingai byloja faktas, kad tarp organizacijos steigėjų buvo tuometinė G8 narė Rusija. Iš esmės BRICS yra savotiškas geopolitinis klubas tų, kurie nusiteikę prieš sistemą.

Taip, egzistuojanti pasaulio tvarka toli gražu nėra tobula, bet kokią alternatyvą siūlo ta pati Rusija, atakuojanti silpnesnius kaimynus? Idėja nutraukti Amerikos dolerio monopolį skamba mielai nuo realių finansinių ir ekonominių procesų nutolusių žmonių ausims. Bet kokia yra reali alternatyva, kas valdys šią valiutą? Kiek efektyvi bus realiai korumpuotų autoritarinių, o kartais tiesiog mafijos režimų sukurta valiuta? Šiuo metu nėra atsakymų, kurie tenkintų racionalius ir tam tikru mastu ciniškus investicinius fondus valdančius žmones.

Dėmesio: Afrika!

Be didelio masto globalių darinių, yra ir mažesnių regioninių, kurie nesiekia kovoti su pasauline tvarka, o pretenduoja į „regioninę autonomiją“. Tai ECOWAS, Afrikos Sąjunga, ASEAN, Erdogano tiurkų pasaulis, Panamerikietiškos asociacijos (Mercosur, NAFTA).

Jei Afrikos Sąjunga, ASEAN, Mercosur, NAFTA, tam tikru mastu net ES yra daugiausia grynai ekonominiai aljansai, veikiantys pagal dabartinės pasaulio tvarkos taisykles (darydami savo regionines pataisas, savotiškus regioninius „įstatus“), ECOWAS šią vasarą vos nenustebino viso pasaulio, bandydamos pakeisti istorijos eigą, grasindamos karui ką tik perversmą patyrusiam Nigeriui, tačiau toliau veiksmai nenuėjo.

Tęsinys kitame puslapyje: