Lietuvos tarpukario istorija
.
(1)
2023-11-30
11
San Paulas yra didžiausias Brazilijos miestas, nuo Lietuvos yra nutolęs per 11 tūkstančių kilometrų. Vien šiame mieste, neskaičiuojant visų priemiesčių, gyvena daugiau nei 12 milijonų žmonių. Kelionė iš Vilniaus oro uosto iki San Paulo dabar trunka bent 15-16 valandų. Tačiau kadaise lietuviai ten įsikurdavo ir po poros savaičių kelionės traukiniais ir laivais, todėl dabar skųstis ilgais persėdimais ar turbulencija net nesinori.
(0)
2023-02-12
16
1937 m. Paryžiuje vykusi tarptautinė paroda, skirta menui ir technologijoms šiuolaikiniame gyvenime, subūrė 44 šalis į šviesos miestą, sąjungininkus ir priešus.
(11)
2021-07-04
40
Laimingo atsitiktinumo dėka Kanadoje rasti svarbių tarpukario Lietuvos tarptautinių sutarčių originalai, tarp jų – ir 1920 m. Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis. Dokumentus į Kanadą slapta išgabeno Lietuvos diplomatas Vytautas Jonas Gylys.
(0)
2021-05-18
43
Sukrečia dažniau negu norėtųsi pasirodančios naujienos apie tragiškas šaudynes mokyklose įvairiose valstybėse. Bet mažai kas žino, kad panaši visuomenę sukrėtusi tragedija prieš beveik 100 metų įvyko ir Vilniuje – miesto centre, visiškai šalia dabartinės Lukiškių aikštės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) pastate. Tai buvo pirmasis toks išpuolis Europoje.
(0)
2020-12-20
20
KTU mokslininkų ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukurtas ir Lietuvos nominuotas sprendimas „Skrydis per Atlantą“ tapo nugalėtoju šių metų pasauliniame skaitmeninių inovacijų konkurse World Summit Awards (WSA).
Kinas ir politika tarpukario Lietuvoje: kodėl lietuviams nesisekė kurti propagandinių filmų? (Video)
(0)
2020-11-19
2
Tarpukariu ir Lietuvoje, ir pasaulyje kinas išpopuliarėjo bei tapo masine pramoga. Atsirado ir kino sąsajos su politika. Įvairių valstybių vadovai puikiai suvokė kino galią formuojant visuomenės nuomonę, tad daugelyje šalių buvo kuriami propagandiniai filmai, siekę tiesiogiai ar netiesiogiai išaukštinti vienas idėjas ir sutrypti kitas. O kaipgi buvo Lietuvoje? Koks santykis tarp kino ir politikos tarpukariu egzistavo mūsų šalyje?
(4)
2020-11-01
17
Prieš kelerius mėnesius viename internetiniame žinių portale buvo išspausdintas straipsnis apie ketinimą Vilniuje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Sudomino ne tiek pats straipsnis, kiek vienas iš jam pateiktų komentarų. Prieš paminklą nusiteikęs komentatorius savo poziciją pagrindė argumentu, kad A.Smetona buvo „ne tik valstybės perversmo organizatorius, bet ir slėpė nuo visuomenės, kad tas perversmas neapsiėjo be aukų“. Tai jis esą perskaitęs vienoje knygoje apie Lietuvos prezidentus.
(1)
2020-09-15
30
Prieš 60 metų, 1960 m. rugsėjo 11 d., mirė geografas Kazys Pakštas – vienas įdomiausių XX a. tarpukario Lietuvos mąstytojų. Paklausti, ką žino apie šį žmogų, daugelis pasakytų, kad jis siūlė perkelti Lietuvą į Afriką ar konkrečiai į Madagaskarą. Tačiau tai – ne visai tiesa. Ir ne vienintelis dalykas, kuriuo įdomi ši išskirtinė asmenybė.
(0)
2020-04-29
14
Dar ne taip seniai visa Lietuva skambėjo džiaugsmo šūksniais, minint Lietuvos šimtmetį. Skambėjo ir Klaipėda – pati jauniausia nepriklausomos valstybės dalis. Klaipėda kol kas negali džiaugtis apvaliu jubiliejumi, tačiau kaip ir visa Lietuva, kėlė trispalvę mūsų krašto vėliavą.
(0)
2020-04-15
15
Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.
(1)
2020-04-08
19
Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.
(0)
2020-04-05
37
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
(0)
2020-04-04
1
Praėjusio amžiaus pradžioje Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę reikėjo sparčiai sukurti ir sveikatos priežiūros sistemą. Nors liaudies medicina vis dar buvo populiari, visoje šalyje pradėtos steigti ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
(1)
2019-05-11
-16
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – jaunosios kartos lenkų istoriko Piotro Zychowicziaus knygą „Piłsudskio–Lenino paktas“.
(0)
2019-02-23
3
Leidykla „Briedis“ pristato Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą leidinį – Povilo Gaidelio knygą „100 širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“. Vasario 23 d., šeštadienį, autorius pristatys savo knygą Vilniaus knygų mugėje (14 val., 3.1 salėje).
