„Lauks Ukrainos likimas“. Rusija užsipuolė dar vieną Europos valstybę

Rusija vėl bando sukelti nestabilumą Moldovoje, siekdama sukurti šalies skilimą. Pagrindinis Kremliaus uždavinys – nukreipti pasaulio bendruomenės dėmesį nuo įvykių Ukrainoje. Tai teigiama Karo studijų instituto (ISW) pranešime.

Ekspertai pabrėžė, kad lapkričio 30 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išplatino grasinimus Moldovai, perspėdamas apie galimas pasekmes, panašias į įvykius Ukrainoje. Lavrovas teigė, kad Vakarai neva siekia įtraukti Moldovą į vadinamąjį „hibridinį karą“ prieš Rusiją.

„Lavrovo grasinimas galėjo paskatinti kai kuriuos prorusiškus žaidėjus bandyti pasėti Moldovoje politinį nestabilumą ir susiskaldymą“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Ekspertai pridūrė, kad po Lavrovo pasisakymų prorusiškas Gagaūzijos (autonominis Moldovos regionas) vadovė Jevgenija Gutsul apkaltino „Moldovagaz“ trukdžius tiekti dujas iš Turkijos tiekėjo. Regiono valdžia pritarė bendradarbiavimui su šiuo tiekėju ne pagal viešųjų pirkimų sutartis.

Prorusiška vadovė tvirtina, kad „Moldovagaz“ dujas parduoda brangiau nei Turkijos tiekėjas. Tuo pat metu „Moldovagaz“ vadovas Vadymas Chebanas pareiškė, kad įmonė neturi nei fizinių, nei teisinių galimybių blokuoti dujų tiekimą Gagaūzijai. Tiekėjams pakeisti reikalingų dokumentų įmonė negavo.

ISW taip pat primena, kad lapkričio 13 dieną Moldovos prezidentė Maia Sandu atmetė Gutsul prašymą gauti vietą ministrų kabinete, nes ji yra uždraustos prorusiškos partijos „Šor“ narė. Ši Rusijos Federacijos politinė galia buvo panaudota destabilizuojant padėtį Moldovoje, kol Konstitucinis Teismas ją uždraudė.

„2023 metų pradžioje Rusija surengė tariamą Moldovos destabilizavimo kampaniją ir Rusija gali bandyti atnaujinti šias pastangas, kad atitrauktų tarptautinę bendruomenę nuo karo Ukrainoje“, – mano analitikai.