„Sankcijos primena katės ir pelės žaidimą“. Ar veiks Europos Sąjungos draudimas tiekti rusiškas suskystintas dujas?

Šių metų gegužę „Gazprom“ paskelbė 2023 metais patirtus 629 mlrd. rublių ($6,9 mlrd.) nuostolius. Tai įvyko pirmą kartą nuo 1999 metų. Pernai rekordiškai sumažėjo ir gavyba: iki 355 mlrd. m³ nuo 413 mlrd. m³ 2022 metais ir 515 mlrd. m³ ankstesniais metais. Pati kompanija sumažėjimą aiškino „beprecedenčiu paklausos sumažėjimu“ dėl sankcijų.

Tiesa, 𝐾𝑎𝑠𝑎𝑡𝑘𝑖𝑛 𝐶𝑜𝑛𝑠𝑢𝑙𝑡𝑎𝑛𝑐𝑦 partnerio Dmitrijaus Kasatkino nuomone, šiais metais, gavyba, lyginant su 2023 m., gali padidėti 10 ％. „Tai įvyks, „Gazpromui“ palaipsniui prisitaikant prie išorinių sąlygų ir naujų kontraktų apimčių tiek vidaus rinkoje, daugiausiai pramonei, tiek ir išorinėje rinkoje“,- paaiškino jis interviu 𝑈𝑝𝑠𝑡𝑟𝑒𝑎𝑚.

Prognozę patvirtina statistika: dujų gavyba Rusijoje per sausį-balandį metine išraiška išaugo 9 ％ iki 210 mlrd. m³.

Rimtus rusiško dujų giganto nuostolius paaiškinti nesunku: 2023 metais rusiškos dujos tesudarė 8 ％ Europos dujų importo, t.y. 40 ％ mažiau, nei 2021 metais. Nuostoliai gali priversti kompaniją sumažinti suplanuotas investicijas naujų radimviečių paieškai ir įsisavinimui bei dujotiekių tiesimui.

𝐹𝑜𝑟𝑒𝑖𝑔𝑛 𝑃𝑜𝑙𝑖𝑐𝑦 analitikai mano, kad 2024 metai rusų dujų gigantui gali būti ne geresni, nei praėję. Visų pirma, pirkėjų įsiskolinimai „Gazpromui“ auga kaip ant mielių, t.y. pajamų srautas pamažu džiūsta. Antra, kreditiniai įsiskolinimai, t.y. pačios kompanijos įsiskolinimai tiekėjams, 2023 metais išaugo maždaug 50 ％. Ir trečia, trumpalaikiai skolinimaisi pernai beveik padvigubėjo. Per tris pirmus 2024 metų mėnesius, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo bemaž 100 ％. Gi „Gazpromo“ nuostoliai pirmą šių metų kvartalą buvo beveik 5 kartus didesni. Dėl to pagrįsta prognozė, kad šiais metais nuostoliai gali viršyti pernykščius.

Vargu ar verta „Gazpromui“ viltis kokių nors rimtų teigiamų pokyčių ir 2025 metais. Jeigu Ukraina nepratęs tranzito susitarimo, vieninteliu stambiu kompanijos pajamų šaltiniu liks Kinija. Tuo tarpu Pekinas bent kiek didesnio susidomėjimo rusiškomis dujomis, kaip to norėtųsi Maskvai, nereiškia. Pernai jis nupirko vos 23 mlrd. m³. Palyginimui: rusiškų dujų tiekimas į Europą 2018–19 m. siekė 175–180 mlrd. m³. Staigiai sulėtėjo antros dujotiekio „Sila Sibiri“ eilės, turėjusios staigiai padidinti Rusijos dujų tiekimą KLR, statybos tempai. Ir galiausiai, į Kiniją „Gazprom“, kitaip nei į Europą parduoda dujas 20 ％ pigiau, nei į Europą. O prognozuojama, iki 2027 metų šis atotrūkis gali išaugti iki 28 ％.

Rusijai tokioje situacijoje lieka paskutinė galimybė — didinti SGD eksportą, tačiau JAV ir Europa irgi visaip stengiasi tam sukliudyti sankcijomis ir kitais apribojimais.

SGD reikalai irgi nėra tokie, kokių norėtųsi Maskvai. Pavyzdžiui, kai Japonijos kompanija 𝑀𝑖𝑡𝑠𝑢𝑖 pernai gruodį nusprendė patraukti personalą ir peržiūrėti dalyvavimo projekte „Arktik SGD 2“ variantus, teko pristabdyti dar šių metų pradžioje turėjusios pradėti veikti gamyklos statybą.

Todėl Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja, kad globaliame dujų eksporte Rusijos dalis iki 2030 metų nukris iki 15 ％ nuo 2021 metais buvusių 30 ％.

Suprantama, kad tokiomis sąlygomis „Gazprom“ domina bet kokie būdai apeiti sankcijas.

Palau vėliava ir registracija Emyratuose.

Ypatingų pasiekimų kovoje su šešėliniu Rusijos naftos tanklaivių laivynu nepasiekusiems Vakarams greitai teks grumtis dar ir su rusišku dujovežių laivynu, kurį, kaip tvirtina 𝐵𝑙𝑜𝑜𝑚𝑏𝑒𝑟𝑔, Maskva kuria.

Laivų duomenų bazės 𝐸𝑞𝑢𝑎𝑠𝑖𝑠 duomenimis, balandį-birželį menkai žinomos Dubajaus kompanijos tapo naujais dujovežių šeimininkais. 4 laivai priklauso ledlaužių tipui ir jau gavo Maskvos leidimą šią vasarą plaukioti Šiauriniu jūros keliu (ŠJK).

𝐵𝑙𝑜𝑜𝑚𝑏𝑒𝑟𝑔 pripažįsta, kad nesugebėjo šių laivų susieti su Rusija ir rusiškomis kompanijomis, tačiau atkreipė dėmesį į stulbinamą panašumą su šešėlinio naftos tanklaivių laivyno kūrimu, įskaitant naudojimąsi nežinomomis kompanijomis ir tokiais senais laivais, kad juos derėtų nurašyti į metalo laužą, o ne siųsti jūron.

Suskystintų dujų rinka kelis kartus mažesnė nei naftos ir nežinomą kompaniją, kuri tiektų specializuotus, šimtus milijonų dolerių kainuojančius SGD transporto laivus, joje rasti sunku. Pastebėtina ir tai, kad trijų iš keturių dujovežių Tarptautinės jūrininkystės organizacijos (IMO) duomenų bazės įrašų grafoje „draudimo kompanija“ yra brūkšnelis. Tai irgi didelė retenybė, verčianti įtarti, kad jie irgi priklauso šešėliniam laivynui.

„Daug požymių rodo, kad Rusija kuria šešėlinį SGD laivyną“, – sako analitikos centro „Arctic Institute“ steigėjas Malte Humpert. Jis omenyje turi senų laivų pirkimą, ledlaužių savininkų keitimą toli nuo šiaurės platumų esančiame Dubajuje; ir rekordiškai daug leidimų plaukti ŠJK.

Vienas iš aptariamų laivų — 𝐴𝑠𝑦𝑎 𝐸𝑛𝑒𝑟𝑔𝑦. Birželį, kai husiai puolė prekybos laivus Raudonojoje jūroje, jis patraukė į šiaurę ir pirmas nuo 2024 metų pradžios pavojingu maršrutu pervežė SGD.

Dujovežiui 22 metai, jis plaukioja su Ramiojo vandenyno salų valstybės Palau vėliava. Dabartinį pavadinimą dujovežis įgavo gegužę. 𝐸𝑞𝑢𝑎𝑠𝑖𝑠 duomenimis, jo operatorius yra 𝑁𝑢𝑟 𝐺𝑙𝑜𝑏𝑎𝑙 𝑆𝘩𝑖𝑝𝑝𝑖𝑛𝑔, dujų sektoriuje visiškai nežinoma kompanija, kurios biuras yra prabangiame Dubajaus viešbutyje „Meydan“, įsikūrusiame JAE laisvojoje ekonominėje zonoje. Šis laivas kelionėn leisis be draudimo kompanijos. Birželio 27 dieną, 𝐴𝑠𝑦𝑎 𝐸𝑛𝑒𝑟𝑔𝑦 artinosi prie Viduržemio jūros. Jis plaukia tuščias, apie galutinį jo paskyros tašką nieko nežinoma.

Jei tikėsime informacija 𝑁𝑢𝑟 svetainėje, kompanija užsiėmė energetika 2022 metais. Nuo šių metų balandžio ji yra dar trijų dujovežių operatore: 𝑃𝑖𝑜𝑛𝑒𝑒𝑟, 𝑁𝑒𝑤 𝐸𝑛𝑒𝑟𝑔𝑦 ir 𝑀𝑢𝑙𝑎𝑛. Visi jie priklauso kompanijoms, kurių biurai irgi „Meydan“ viešbutyje. Dviejų laivų įrašų grafoje „draudimo kompanija“ tėra brūkšnys.

Keturi ledlaužiai, apie kuriuos kalbėta aukščiau, dabar priklauso kompanijai 𝑊𝘩𝑖𝑡𝑒 𝐹𝑜𝑥 𝑆𝘩𝑖𝑝 𝑀𝑎𝑛𝑎𝑔𝑒𝑚𝑒𝑛𝑡, kuri, 𝐸𝑞𝑢𝑎𝑠𝑖𝑠 duomenimis, irgi yra Dubajuje. Rusija neseniai išdavė leidimus laivams 𝑁𝑜𝑟𝑡𝘩 𝐴𝑖𝑟, 𝑁𝑜𝑟𝑡𝘩 𝑀𝑜𝑢𝑛𝑡𝑎𝑖𝑛, 𝑁𝑜𝑟𝑡𝘩 𝑆𝑘𝑦 ir 𝑁𝑜𝑟𝑡𝘩 𝑊𝑎𝑦 naviguoti Arktyje šią vasarą. Uosto duomenimis, 𝑁𝑜𝑟𝑡𝘩 𝑊𝑎𝑦, dabar kraunamas Rusijos dujomis Zeebrugge terminale Belgijoje. Beje, oficialaus 𝑊𝘩𝑖𝑡𝑒 𝐹𝑜𝑥 biuro nėra.

Sprendžiant pagal paskutinio sankcijų Rusijai paketo „dujines“ sankcijas, į jį pateko toli gražu ne visos sankcijos, anksčiau numatytos naftos tanklaivių šešėliniam laivynui.

Gali būti, kad dėl ledlaužių tipo dujovežių darbo ypatybių juos lengva atsekti. Natūralu, jų nedaug, 10 kartų mažiau, naftos tanklaivių, kurių dabar yra maždaug 7500. Krovinio perkrovimas iš tanklaivio į tanklaivį, siekiant nuslėpti naftos gavybos vietą, SGD atveju yra daug sudėtingesnė užduotis. Todėl Rusija tam naudoja daugiausiai Europos uostus, tvirtina 𝐵𝑙𝑜𝑜𝑚𝑏𝑒𝑟𝑔. Tačiau 14 paketo sankcijos šią landą užvers nuo 2025 metų kovo.

„Arctic Institute“ teigimu, didžiausią dujų perkrovimo iš vieno dujovežio į kitą patirtį turi stambiausias rusiškų SGD eksportuotojas – „Novatec“. Pasak Humperto, rusai jau ne vienus metus tai atlieka Barenco jūros Kildin saloje. Pernai „Arctic Institute“ duomenimis, Kildine buvo užfiksuota 13 tokių perkrovimų, šiemet nuo sausio 1d. iki balandžio 30 d. — jau 10.

Dabar Rusija yra ketvirtuoju suskystintų dujų eksportuotoju pasaulyje. Naujų pirkėjų paieškų ir dujų pristatymo į rinką, apeinant Vakarų sankcijas – pakanka. JAV įvedė sankcijas, kurios faktiškai nutraukė Novatec statomo „Arktik SGD 2“ projekto SGD eksporto pradžią. Šešėlinis laivynas galėjo padėti apeiti Vakarų sankcijas.

„Nenuostabu, kad Rusija kuria šešėlinį SGD laivyną, taip pat, kaip buvo skurtas šešėlinis tanklaivių laivynas, kai Didysis septynetas ir ES rusiškai naftai įvedė kainų lubas, — aiškina Agathe Demarais iš „Tarptautinių santykių Europos tarybos“ (ECFR). — Tai dar kartą pabrėžia, kad sankcijos primena katės-pelės žaidimą: jas įvedus, tie, prieš ką jos įvestos, ima jas apeidinėti. Paskui Vakarai įveda naujas sankcijas, kurias irgi apeidinėja. Ir taip iki begalybės.“

republic.ru