Danija stiprina Rusijos naftos tanklaivių kontrolę – dėl ekologinės rizikos ir sankcijų pažeidimų

Danijos valdžia sugriežtins laivų plaukimo per savo sąsiaurius taisykles ir sustiprins naftos tanklaivių tikrinimą, paskelbė šalies jūrų valdyba. Skelbime rašoma, kad sprendimas priimtas, padidėjus naftą per Danijos teritorinius vandenis gabenančių senų rusiškų laivų aktyvumui. Lig šiol, remiantis 1857 metų sutartimi, leidusia laisvą laivų plaukimą Danijos sąsiauriais, Danija tokius tikrinimus atlikdavo tik jeigu laivai plaukdavo į uostą, ko rusų tanklaiviai dažniausiai nedarydavo. Dabar bus tikrinami ir laivai, išmetę inkarą netoli Skageno uosto. Inspekcijas bus nukreiptos būtent į tanklaivius, nes jų avarijos gali sukelti „itin toli siekiančias pasekmes saugumui, sveikatai ir aplinkai“. Kiek rimtai šis sprendimas atsilieps rusiškos naftos eksportui, ypač — naftos, parduodamos brangiau „kainos lubų“? Paklausėme nepriklausomo eksperto Sergejaus Vakulenko.

— Iš pradžių noriu paklausti, kaip Danijos sprendimas sustiprinti šalia Skageno uosto inkarus išmetusių tanklaivių patikrinimus atitinka susitarimą apie taikų laivų eismą per Danijos sąsiaurius?

— Čia kalba apie konkrečią Skageno stovėjimo vietą [angl. anchorage], kuri yra Danijos teritoriniuose vandenyse. Tai pati Jutlandijos pusiasalio viršūnė, ten, kur Danija labiausiai įsiterpia tarp Švedijos ir Norvegijos. Dabar apie taisykles. Jūros teisėje iš tiesų galioja laisvo judėjimo taisyklė. Tačiau ji garantuoja tik laisvą praėjimą, be sustojimo. Ir 1857 metų Kopenhagos sutartyje, ir 1982 m. United Nations Convention on the Law of the Sea, UNCLOS — visa tai griežtai ir išskirtinai apie praplaukimą. O jeigu laivas nori išmesti inkarą, pastovėti, gauti kokias nors paslaugas — tai visiškai kita istorija, konvencija to neapima.

Skagenas — patogi stovėjimo vieta, kur jūroje dažnai atliekamas bunkeriavimas, atvežamas gėlas vanduo, atsargos, keičiamas ekipažas ir tai toliau. Įsivaizduokite: autobanas ir greta jo — didelė aikštelė su degaline, kur aptarnaujami sunkvežimiai. Tai ne miestas, plynas laukas, tačiau vieta labai patogi. Taip ir Skagenas. Ir ten visiška Danijos jurisdikcija. Ten, kol laivas plaukia — su juo nieko padaryti nevalia, turi teisę eiti. Vos tik sustoja — viskas, režimas jau kitas. Suprantama, jeigu sustojama dėl techninio gedimo ar būtina pralaukti štormą — tai viena istorija. O jeigu sustojama paslaugų — Danijos karalius ar jo pareigūnai turi teisę pasakyti: čia veikia mūsų įstatymai, mūsų policija turi teisę patikrinti laivą, jeigu jis gabena uždraustą krovinį – areštuoti ir taip toliau.

— Tai yra, jei teisingai suprantu, rusišką naftą gabenantiems tanklaiviams šis Danijos sprendimas sukelia nepatogumų, nes jie neteks kai kurių galimybių, tačiau eiti per Danijos sąsiaurius į Baltiją jie ir toliau galės netrukdomi?

— Būtent taip: nepatogumų kils, tačiau praplaukti nedraudžiama.

— Jūsų požiūriu, tai gali būti naujų apribojimų rusiškiems tanklaiviams pradžia? Ir ar šių patikrinimų įvedimui įtakos turėjo avarija su Juodojoje jūroje išsiliejusiu mazutu?

— Tiesą sakant, nemanau. Mazuto išsiliejimas Juodojoje jūroje — žinoma, patogus pretekstas išpūsti skandalą, tačiau visi išmanantys šią temą supranta, kad tai visiškai skirtingos istorijos — kur tanklaiviai „Voganeftj“ ir kru tanklaiviai AFRAmax. Aš jau rašiau apie realią Rusijos tanklaivių laivyno būklę, taip pat ir apie jų amžiaus įtaką, kai Baltijoje įstrigo du tanklaiviai: statistika rodo, kad tai buvo ganėtinai įprastas ir, tiesą sakant, nelabai pavojingas įvykis. Na, štai dabar, akivaizdu, vėl stengiamasi kelti įtampą, siekiant įrodyti, kad su Rusijos šešėliniu laivynu reikia baigti, nes kokie dar įstatymai, kai ant kyla rimtas pavojus ekologijai.

— Kaip bebūtų, jūsų požiūriu, ar toliau vyks griežtinimas, kuris, mažų mažiausiai, kliudys, o gal ir sumažins rusiškų tanklaivių eismą Baltijos jūroje?

— Europos sąjungą, suprantama, visai tai stipriai erzina, ir Europos sąjunga visą laiką ieško kokių nors galimybių ką nors su tais tanklaiviais padaryti. Ar jam pavyks? Na… kol kas nepavyksta.

— O Danijos sprendimas smogs rusiškos naftos eksportui per Baltiją?

— Kol kas, manau, ne. Tai gali daugių daugiausia padidinti eksploatacijos kaštus.

— Jeigu plaukimo per Danijos sąsiaurius sąlygos bus griežtinamos — ar yra alternatyvus maršrutas naftai, kuri dabar eksportuojamam per Baltiją? Ir kurios Rusijos naftos kompanijos tam jautriausios?

— Baltijos jūra naudojasi visi, tad, tai svarbu visiems. Per Baltiją eina didelė dalis Rusijos naftos eksporto — maždaug trečdalis, o gal ir pusė, tai 1–2 mln. barelių per parą. Ir šį srautą nukreipti kur nors kitur bus sudėtinga, jis pernelyg didelis. Suprantama, šios apimtys migruoja, kartais daugiau krovinių per Juodąją jūrą, kartais mažiau. Nors suprantama, kad į Juodąją jūrą visų Baltijos apimčių permesti neįmanoma — neužteks uostų ir vamzdynų pajėgumų.

— Kaip suprantu, Juodojoje jūroje irgi gal būti neramu.

— Ne, Juodojoje jūroje, manau, tanklaivių nelies. Ten CPC, per kurį eina nafta iš Kazachstano, o tai Exxon ir Chevron, tad problemų rusiškai naftai ten kelti nepradės — visi gi supranta, kad jeigu jai kas nors nutiks, tai greitai kils problemos ir su Kazachstano naftos išvežimu.

— O permesti apimtis į dabar stipriai piarinamą Šiaurės jūrų kelią?

— Norint patekti į Šiaurės jūrų kelią, vis viena reikia eiti per Baltiją. Dabar svarstomas vamzdyno tiesimas iki Murmansko uosto, tačiau kol kas tai tik šnekos.

— Tai yra, reziumuojant, galima sakyti, kad kol kas Danijos sprendimas ypatingų problemų rusiškiems tanklaiviams Baltijoje nekelia, tačiau jeigu Danijos sąsiaurių praėjimo sąlygos rusiškiems tanklaiviams griežtės, visą eksportą per Baltijos jūrą pervesti į Juodąją bus nelengva. Taip?

— Visiškai teisinga.

republic.ru