OPEC gali iširti jau 2026 metais. Kas tada nutiks naftos kainoms?

Savo naujausioje prognozėje Tarptautinė energetikos agentūra numatė, kad 2025 m. bus pasaulinė naftos pasiūla viršys paklausą. Tuo pat metu kovo pradžioje OPEC+ nusprendė nuo balandžio 1 d. padidinti gavybą, galbūt primygtinai reikalaujant arabų šalims. Situacija kelia nerimą: ar OPEC+ atsisako kainų sulaikymo mažinant gavybą? Ir kas nutiks naftos kainoms ir pačiam karteliui? Apie tai kalbėjomės su naftos ir dujų ekspertu, informacijos ir konsultacijų agentūros „RusEnergy“ partneriu Michailu Krutichinu (Rusijos teisingumo ministerija jį laiko užsienio agentu).

– Ar gali būti, kad Persijos įlankos šalims, ypač Saudo Arabijai, nusibodo, kad rinkos dalį suvalgo ne OPEC šalys, o naftos kainos prastai reaguoja net į didelio atgarsio sulaukusius įvykius Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, husių išpuolius?

– Esmė ta, kad OPEC+ paskelbė ne tik apie gavybos didinimą, bet ir apie tai, kad tai daroma atsižvelgiant į ankstesnius sprendimus. Ir toks sprendimas iš tiesų buvo priimtas anksčiau. Tačiau kai pažvelgiame į visas OPEC+ turimas kvotas ir šio išsiplėtusio aljanso galimybes padidinti gavybą, matome, kad iki metų pabaigos jie gali padidinti gavybą tik 0,1 mln. barelių per parą, o kitais metais – 0,6 mln. bbl/parą. Žinoma, kai kurios OPEC+ šalys gali padidinti gavybą, kai kurios gali ją tik išlaikyti, tačiau pasirodo, kad visos grupės skaičiai yra tokie juokingi. Ir tai yra grupė, kuri dabar atsakinga už maždaug 46 proc. pasaulinės naftos gavybos!

Kodėl taip atsitiko? Reikia atsižvelgti į vieną labai paprastą dalyką: norint išlaikyti gavybą, pabrėžiu, ne padidinti, o išlaikyti, kasmet reikia pridėti 5 mln. barelių naftos per dieną. Nes, savaime suprantama, telkiniai senka, iš jų negalima išgauti tiek pat naftos, kiek anksčiau. Tai toks objektyvus mažėjimas ir susitraukimas. Ir norint jį kompensuoti, be dabartinių planų padidinti gavybą 2,2 mln. barelių per dieną, turime padidinti gavybą, kad kompensuotume mažėjimą. Tačiau kitos ne OPEC+ šalys per šiuos metus padidins gavybą 1,8 mln. barelių per parą.

– Taigi, galime sakyti, kad OPEC+ rinkos dalis dabar mažėja tiesiog dėl fizinių priežasčių?

– Taip. Šiais metais daugiausia gavybos apimtis didina tik keturios šalys, visos jos yra Amerikoje. Tai Jungtinės Valstijos, Gajana, Kanada ir Brazilija. Būtent jos duos didžiąją dalį padidėjimo. O kitais metais, 2026 m., jos padidins gavybą dar 1 mln. barelių per dieną. Štai kodėl OPEC+ nerimauja, kad kol jie riboja savo gavybą, kiti ją didina. O šiuo metu kainos rinkoje mažėja. O gavybos ribojimas nedidina kainų, jis net nepadeda jų išlaikyti tame pačiame lygyje.

 

 

O kainos dabar mažėja daugiausiai dėl D. Trumpo, jo įvestų muitų ir susijusių prekybos karų, nes tai reiškia, kad kai kuriose šalyse mažėja prekių gamyba, o tai reiškia, kad mažėja energijos, įskaitant naftą, vartojimas. Ir tai yra pagrindinis spaudimas rinkai, dėl kurio OPEC+ nieko negali padaryti.

– Taigi pats OPEC+ aljansas dėl to gali žlugti??

– Pirmiausia reikia pažymėti, kad yra nepasitenkinimo dėl esamos strategijos, ji kritikuojama, tai tikrai, absoliučiai, žinau tai iš šaltinių net OPEC sekretoriate. Matyt, šiais metais jie ketina išsilaikyti, tačiau vis labiau tikėtina, kad aljansas pradės byrėti. Manau, suvokimas ateis apie 2026 m., ir tada galimas skilimas. Ir prasidės tik kasyba, be jokio aljanso – kas kiek gali, tas tiek išgaus.

O jei gavyba nebus ribojama, remiantis įvairiais skaičiavimais, jie gali išgauti dar 4,6-5 mln. barelių per dieną. Būtent tiek jie galės pateikti rinkai per labai trumpą laiką. Tai daug, ir tai sumažins kainas. Nežinome kiek, tačiau šalys, kurių gamybos sąnaudos mažos, pirmiausia Persijos įlankos šalys, rinksis kiekį, o ne kainą. Saudo Arabija gali būti šio judėjimo lyderė.

– O kaip Brazilija ir Gajana – kokios jų gamybos sąnaudos? Žinau, kad JAV ir Kanadoje jos yra didelės. O kaip dėl jų?

– Gajanoje gavyba vykdoma atviroje jūroje, t. y. kontinentiniame šelfe, ir ten sąnaudos nėra mažos. Brazilija taip pat. Taigi jų nafta yra gana brangi.

– Vadinasi, vėl laimi Persijos įlankos šalys?

– Taip. Visų pirma, jos laimi, viskas stoja į savo vietas. Pagrindinis veiksnys vėlgi yra pamatiniai veiksniai, pasiūla ir paklausa, o ne kokie nors dirbtiniai gavybos suvaržymai.

– Ar tokiomis sąlygomis galime tikėtis naujų aljansų atsiradimo? Jau perskaičiau pasiūlymą apie galimą JAV, Saudo Arabijos ir Rusijos aljansą…

– Kol kas nematau prasmės, nes jie negalės veikti kaip kartèlis. Nebent nedideliu regioniniu lygmeniu. Saudo Arabijos, JAV ir Rusijos aljansas tiesiog neįmanomas, nes tai gulbė, vėžys ir lydeka. Saudo Arabijai naftą lengva išgauti, lengva parduoti – yra pirkėjų. Valstybinis reguliavimas – viena bendrovė, o tai reiškia, kad manipuliuoti rinka galima beveik akimirksniu.

Jungtinės Valstijos – milijonas bendrovių, jų visiškai neįmanoma reguliuoti Baltųjų rūmų sprendimais. Be to, JAV galioja 1890 m. Šermano įstatymas, kuris draudžia kartelius. Jos negali įsitraukti net pagal savo įstatymus.

O Rusijoje padėtis visiškai kitokia. Jei Rusija dabar išgauna maždaug tiek naftos, kiek turėtų išgauti pagal kvotą, su nedideliais nukrypimais, tai ne todėl, kad dirbtinai riboja gavybą – gavyba mažėja dėl objektyvių priežasčių. Tai blogėjanti išteklių kokybė ir dėl to didėjančios gamybos sąnaudos.

 

 

Rusijos padėtis naftos pramonėje yra baisi. Nes netgi esant ir dabartinėms kainoms, neduokdie, jos pradėtų kristi, ir esant dabartinei mokesčių sistemai, be lengvatų naftos bendrovėms, ką joms tiesiogiai sako vyriausybė, naftos pramonė žlugs.

Esant mažoms kainoms, Rusijos naftos pramonė išgaus vis mažiau ir mažiau naftos. O kokia gali būti šių trijų šalių sąjunga?

– Jei jau prakalbome apie Rusiją. Jūsų požiūriu, kas pasikeis, jei bus panaikintos sankcijos jos naftai? Viena vertus, turėtų išnykti nuolaida rusiškai naftai. Kita vertus, dėl šio įvykio kainos gali dar labiau kristi. Kas, jūsų požiūriu, bus svarbiau: nuolaidos išnykimas ar kainų kritimas?

– Na, ne, šiuo atveju matome, kad sankcijos neveikia. Visos nuolaidų sistemos ir visa kita – niekas neveikia, visi randa būdų apeiti visas šias sankcijas. Aš į tai visai nekreipčiau dėmesio. Svarbu, kokia yra Rusijos rezervų būklė, kiek jie gali išsilaikyti dabartinėje mokesčių aplinkoje ir dabartinėmis kainomis. Šie du veiksniai yra svarbūs.

Jei kaina nukris iki 50 JAV dolerių už barelį, Rusijos naftos pramonei tai bus visiška katastrofa.

– Tačiau jei bus panaikintos sankcijos naftai, bus panaikintos ir sankcijos naftos gavybos technologijų tiekimui Rusijai. O tai leis padidinti gavybą.

– Ne, sankcijos dėl technologijų tiekimo nėra susijusios su sankcijomis dėl naftos. Be to, pažangios technologijos taip pat nėra atsakymas. Štai, pavyzdžiui, sėdžiu ir tiesiogiai klausausi vienos iš naujausių Rusijos naftos konferencijų. Naftininkai sako pareigūnams: vaikinai, technologijos mums jau nepadės, mes jau padarėme viską, ką galėjome, kad padidintume gavybos lygį. Jo pagerinti nebeįmanoma. Į tai šie atsako: ar jūs prašote mokesčių lengvatų, nes jums vis sunkiau išgauti naftą, didėja gavybos sąnaudos? Ne, to nebus. Turite rasti tam tikras sistemas, diegti naujoves ir didinti naftos gavybos koeficientą. Naftos bendrovės juokiasi. Štai ir viskas, jos jau panaudojo visas naujoves, kurias galėjo panaudoti. Dabar jie išgauna sunkiai išgaunamus išteklius iš Baženovo formacijos – ten yra tokie geologiniai sluoksniai, o pasaulyje nėra technologijų, kurios leistų iš ten išgauti naftą komerciniu mastu. Taip, ten yra naftos, bet jos negalima išgauti. Taip, ir Vakarai tų technologijų neturi.

Taigi net sankcijų panaikinimas Rusijos naftai, kalbant apie didesnes pajamas iš naftos, nepadės. Tai bus tarsi kompresas nabašninkui.

republic.ru