Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Beveik kiekvienas karjerą padaręs žmogus žino, kad atsiranda didelė išsekimo rizika. Tyrimai rodo, kad ši problema šiais laikais tampa vis dažnesnė. Tačiau daugelis galbūt nežino, kad yra trys skirtingos išsekimo rūšys. Laimei, mokslininkai jau yra atradę jų rizikos faktorius. Jei žinai, kokios priežastys gali sukelti išsekimą, žymiai lengviau yra jo išvengti arba atstatyti organizmą, susidūrus su šia bėda. Pirmiausia trumpai apie išsekimo tipus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Karštligiško tipo išsekimas dažnai ištinka tuos, kurie persidirba: paprastai tokio tipo žmonės būna labai ambicingi ir darbštūs. Nepaisant to, kad jie gali pasiekti puikių rezultatų, dažniausiai pasiekimai yra trumpalaikiai, nes šio tipo darbuotojai paprasčiausiai išsenka. Karštligiškas išsekimas tiesiogiai susijęs su tuo, kiek valandų žmogus per savaitę dirba. “Perdegimas“ gali išsivystyti ir tada, kai žmogui darbas nėra patrauklus, t. y. kai darbuotojui tiesiog nuobodu, trūksta motyvacijos arba jis nemato tobulėjimo perspektyvų. Labai dažnai nuo tokio išsekimo kenčiantys žmonės yra ciniški, bet nebūtinai turintys negatyvų charakterį, paprasčiausia jie nejaučia jokio pasitenkinimo atlikdami vieną ar kitą užduotį. Naujausias tyrimas parodė, kad daugiausia šio tipo žmonių yra administravimo ir aptarnavimo srityse. Išsisėmimas taip pat gali būti viena iš išsekimo priežasčių. Dažniausia nuo to kenčia žmonės, kurie tose pačiose pareigose yra išdirbę ilgą laiko tarpą. Taip pat į rizikos grupę patenka darbuotojai, kurie mano, jog jų pastangos nėra vertinamos adekvačiai bei tie, kurie neturi jokios savo darbo kontrolės. Statistika parodė, kad žmonėms, kurie toje pačioje pozicijoje yra išdirbę 16 metų ir daugiau, rizika patirti šios formos išsekimą padidėja penkis kartus. Turbūt savaime suprantama, kad vienas pagrindinių išsekimą skatinančių veiksnių yra stresas. Psichologas Richard Wexler teigia, kad šiais laikais „perdegimo“ atveju daugėja, nes darbovietėse pastebimi dramatiški pokyčiai. Kaitos priežastys yra susiję su nuolatiniu tobulėjimo poreikiu, bandymu perprasti sparčiai besivystančias naująsias technologijas, vis mažėjančiomis galimybėmis darbe su žmonėmis bendrauti akis į akį. Kartu su moderniomis technologijomis atsirado daug naujų galimybių, tačiau jos taip pat stipriai keičia mūsų darbų pobūdį bei metodus. R. Wexler pažymi, jog motyvacija darbe yra tiesiogiai susijusi su išsekimu. Jo teigimu, U raidės forma galima pavaizduoti, kaip žmogus reaguoja į stresą ir ar balansuoja ant išsekimo ribos. Per maža darbinė stimuliacija gali kelti stresą, adekvati stimuliacija suteikia pasitenkino jausmą, o per didelis spaudimas yra žalingas. Vienas iš pagrindinių būdu subalansuoti streso lygį yra adekvačiai paskirstyti užduotis bei atsakomybę atsižvelgiant į darbuotojo asmeninius bruožus. Štai dar keli psichologų patarimai, kaip kovoti su išsekimu:
|