„Kodėl protingi žmonės paprastai turi mažai draugų: įdomu tai žinoti“

„Kodėl protingi žmonės paprastai turi mažai draugų?“

Esame įpratę manyti, kad kuo daugiau draugų, tuo geriau. Tačiau daugelis protingų ir giliai mąstančių žmonių renkasi ribotą socialinį ratą arba net visiškai save izoliuoja.

Tai gali pasirodyti keista, bet iš tikrųjų tam yra logiškos, moksliškai įrodytos priežastys.

• Intelektualai socialinius ryšius mato kitaip.

Žmonės, turintys aukštą intelekto lygį, dažniau orientuojasi į gylį, o ne į kiekybę. Jie nesidomi paviršutiniškomis pažintimis ar draugyste dėl kompanijos, rašo „British Journal of Psychology“.

Jiems svarbu, kad aplink juos būtų žmonių, kurie supranta jų pasaulėžiūrą ir su kuriais jie gali kalbėtis sudėtingomis temomis.

• Jiems patogu būti vieniems. Protingi žmonės nebijo vienatvės, priešingai, jiems jos dažnai reikia.

Vienatvė padeda jiems suvokti informaciją, perkrauti save ir kurti. Kol kiti siekia nuolatinio socialinio kontakto, intelektualai teikia pirmenybę savo vidiniam pasauliui.

• Socializacija atima daug energijos. Bendravimas yra energiją eikvojantis procesas.

Ypač tiems, kurie giliai analizuoja kiekvieną situaciją, žodį, intonaciją. Štai kodėl protingi žmonės dažnai vengia ilgai bendrauti, kad neperkrautų savo psichikos.

• Jie vertina turinį.

Intelektualai nesidomi tuščiais pokalbiais; jei bendravimui trūksta gylio ir prasmės, jie praranda susidomėjimą. Štai kodėl daugelis pažinčių tiesiog neišauga į tikrą draugystę.

• Intelektualai mąsto kitaip, o tai sukuria atstumą.

Protingi žmonės gali jaustis nejaukiai įprastame socialiniame rate. Jų idėjos, apmąstymų temos ar humoro jausmas ne visada kitų suprantami. Dėl to jie dažnai patiria emocinį atstumą net ir būdami  kompanijoje.

• Jiems mažiau reikia socialinio pritarimo.

Daugelis žmonių ieško draugų, kad patvirtintų savo vertę ir nesijaustų vieniši. Protingi asmenys, kaip taisyklė, turi stabilią savivertę ir jiems nereikia išorinio pritarimo, o tai taip pat sumažina socialinius kontaktus.