Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Iš ko SSRS buvo gaminamos durys ir iš kur kilo mada jas dengti dermatinu (dirbtine oda). Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Sovietmečiu praktiškai kiekvienoje laiptinėje buvo galima rasti dermatinu aptrauktas duris. Tokia puošmena tapo sovietinio gyvenimo dalimi ir netgi laikmečio simboliu. Ji suteikė įėjimo durims ypatingo skonio, o vėliau tapo savotišku etalonu ir klestėjimo ženklu. Pasirodo, priežastis, kodėl durys SSRS buvo aptrauktos dermatinu (ne dermantinu), buvo ne tik tai. Kalbant apie sovietinius butus, daugelis iš karto prisimena vieną pažįstamą detalę – įėjimo duris, aptrauktas dirbtine oda. Dauguma įsitikinę, kad tai buvo padaryta dėl grožio, ir tai viena iš priežasčių, bet toli gražu ne vienintelė. Pagerinti šilumos ir garso izoliacijąDeja, sovietmečio statybų kokybė ne visada atitiko šiuolaikinius standartus. Plonos sienos ir nepakankama garso izoliacija gyvenimą daugiabučiuose darė nepatogų. Gyventojai dažnai girdėdavo ne tik garsius garsus, tokius kaip televizorius ar muzika, bet ir tylius kaimynų pokalbius už sienos. Be to, sovietinės durys prastai sulaikė šilumą. Tačiau išradingi piliečiai, kuriuos sovietinis gyvenimas vertė ieškoti išeities ten, kur jos nebuvo, ir čia rado sprendimą. Tokiomis sąlygomis įėjimo durų apmušimas dermatinu tapo ne tik estetiniu, bet ir praktišku sprendimu. Dermantinas kartu su pagrindu, iš kurio jis buvo pritvirtintas, sugebėjo sugerti dalį sklindančio triukšmo ir sulaikyti šilumą, todėl namai tapo tylesni ir patogesni. Žinoma, tai visiškai neišsprendė garso izoliacijos problemos. Norint iš esmės pagerinti situaciją, reikėjo visapusiškai modernizuoti pastatą. Tačiau dermatinas vis tiek padarė gyvenimą tipiškuose sovietiniuose aukštybiniuose pastatuose šiek tiek tylesnį ir patogesnį. Apsauga nuo nemalonių kvapųKvapai iš įėjimo, šiukšlių latako ir dūmų pro plonas duris į butus skverbėsi lygiai taip pat gerai, kaip ir triukšmas. Tačiau dermatino pagalba pavyko uždaryti daugumą plyšių ir užtikrinti, kad pro duris nepatektų nieko nereikalingo. Norėdami prailginti priekinių durų tarnavimo laikąDurų apdaila taip pat tarnavo kaip durų varčios apsauga. Jei kas nors nutikdavo, dirbtinės odos pakeitimas būdavo pigesnis nei durų keitimas. SSRS tai buvo beveik lemiamas veiksnys, nes visko trūko ir žmonės stengėsi taupyti pinigus viskam. Ši dirbtinė medžiaga turėjo daug privalumų: 1. Įperkamumas: dermatinas buvo daug pigesnė alternatyva durų keitimui, todėl net ir mažas pajamas gaunantys žmonės galėjo tai sau leisti. 2. Lengvas montavimas: Durų apmušimas dermantinu nebuvo sudėtingas net ir savarankiškai, be profesionalų pagalbos. Nereikėjo jokių specialių įrankių ar įgūdžių. 3. Praktiškumas: dermantinas yra atsparus drėgmei, trinčiai ir mechaniniams pažeidimams. Todėl tai praktiškas pasirinkimas norint apsaugoti duris nuo purvo, įbrėžimų, vandalizmo ir kitų pažeidimų. 4. Patvarumas: tinkamai prižiūrint, dermantinas gali tarnauti daugelį metų neprarasdamas savo savybių. 5. Pakeičiamumas: dermatiną būtų galima lengvai pakeisti, jei jis susidėvėtų arba prarastų savo išvaizdą, todėl tai dar praktiškesnis ir ekonomiškesnis sprendimas. Kad būtų gražuDirbtinės odos apmušalai kartu su įstrižai išdėstytomis linijomis ir dėl to atsiradę gražūs rombai padėjo paslėpti durų defektus, tokius kaip durų varčios išlinkimas. Gamyklų durims taip pat buvo būdingas monotoniškumas, todėl gyventojai jas „užbaigė“ patys. Šalyje, kur viskas aplinkui buvo vienoda, dirbtinės odos apmušalai ant durų taip pat tapo būdu išsiskirti. Galite paklausti: bet kodėl būtent dirbtinė oda? Prasidėjus masinei gamybai, šią medžiagą buvo lengva gauti, tai yra, jos netrūko. Be to, tai buvo pigiausia alternatyva, šiek tiek panaši į odą. Dermatino spalvų, tekstūrų ir raštų įvairovė leido sukurti originalius ir unikalius dizainus. Dėl to lauko durys tapo namų vizitine kortele, atspindinčia jų savininkų skonį ir charakterį. Be to, dermatino apmušalai tapo savotišku statuso žymekliu. Kuo sodresnis raštas, kuo rafinuotesnė spalva, tuo turtingesniais buvo laikomi namo savininkai. Žinoma, šiandien dermantinas nebėra naudojamas taip plačiai, kaip anksčiau. Jį jau seniai pakeitė modernesnės ir praktiškesnės medžiagos, tokios kaip MDF, plastikas ir metalas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|