Paskutinė nepasiekiama vieta Žemėje: kodėl niekas negrįžta pakilęs per aukštai

Kailašo kalnas Tibete išlieka viena iš nedaugelio pasaulio viršūnių, kurios niekada nebuvo užkariautos.

Tai viena paslaptingiausių ir švenčiausių planetos viršūnių, iškilusi vakarų Tibete, Kinijoje – Kailašo kalnas.

Kailašo kalnas yra Transhimalajų kalnyne, atokiame Ngari zonoje, Tibeto autonominiame regione.

Jo aukštis, įvairiais vertinimais, svyruoja nuo 6638 iki daugiau nei 6700 metrų virš jūros lygio. Tačiau, skirtingai nei aukščiausios pasaulio viršūnės, ypač Everesto kalnas, Kailašas niekada nebuvo užkariautas. Pagrindinė priežastis slypi kalno religinėje reikšmėje. Hinduistams Kailašas yra dievo Šivos buveinė, o budistams – šventas kalnas, susijęs su Buda.

Be to, kalnas turi ypatingą reikšmę džainizme ir Bon religijoje. Visos šios tradicijos sutaria, kad kopimas į viršūnę laikomas šventvagyste. Piligrimai atlieka ritualinę korą – pasivaikščiojimą aplink kalną, simbolizuojantį dvasinį apsivalymą, – tačiau nemėgina įkopti į viršūnę. 

Pietinis šlaitas. Nors teoriškai įkopti įmanoma su šiuolaikine alpinizmo įranga, praktinių bandymų niekada nebuvo. 1985 m. legendinis alpinistas Reinholdas Messneris gavo Kinijos valdžios leidimą, tačiau savanoriškai atsisakė, teigdamas, kad Kailašo užkariavimas reikštų „milijonų žmonių tikėjimo sumenkinimą“.

Galutinis bandymų įkopti į Kailašą pabaiga atėjo 2001 m. Tuo metu Ispanijos ekspedicija paprašė leidimo kopti, tačiau po piligrimų, tarptautinių organizacijų ir religinių lyderių protestų Kinijos valdžia oficialiai uždraudė visus kopimus į Kailašą.

Nuo tada kalnas įgijo ne tik dvasinę, bet ir teisinę neliečiamybę. Šiandien Kailašo kalnas išlieka vienu iš nedaugelio pasaulio kalnų, kurie vis dar neužkariauti.