Laikrodžius pasuksime anksčiau nei praėjusiais metais. Ar tai paskutinis kartas?

Laikrodžius pasuksime šiek tiek anksčiau, o tai reiškia trumpesnes naktis ir staigų rytinio ritmo pasikeitimą. Daugiau popietės šviesos pajusime beveik iš karto, nors tai reiškia ir mažiau miego.

2026 m. į vasaros laiką bus pereita naktį iš kovo 28 d. į kovo 29-ąją. 3 val. nakties laikrodžio rodyklės bus pasuktos į priekį iki 4 val. ryto, o tai praktiškai reiškia, kad  diena sutrumpės viena valanda.

Šio veiksmo poveikis išlieka nepakitęs: trumpesnės naktys, ilgesnės popietės su natūralia šviesa ir žymiai tamsesni rytai pirmuoju laikotarpiu po pakeitimo.

2025 metais laikrodžiai buvo persukti naktį iš kovo 29 į 30 dieną, o metais prieš tai – iš kovo 30 į 31 dieną, o 2026 metais ta pati procedūra bus atliekama šiek tiek anksčiau. Mechanizmas išlieka identiškas, nes visoje Europos Sąjungoje perėjimas prie vasaros laiko visada vyksta paskutinį kovo sekmadienį, o konkreti data priklauso tik nuo konkrečių metų savaitės dienų.

Laikrodžių persukimas apima adaptacijos laikotarpį, kurį labiausiai jaučia tie, kurie dirba pagal fiksuotą paros ritmą, įskaitant senjorus ir sergančius lėtinėmis ligomis.

Ar tai bus paskutinis kartas?

Klausimas dėl laiko keitimo pagrįstumo iškyla su kiekvienu vėlesniu laikrodžio persukimu. Tačiau šiuo metu nėra teisinio pagrindo laikyti tokį scenarijų išspręstu.

Įpareigojimas pereiti prie vasaros laiko ir grįžti prie standartinio laiko kyla iš Direktyvos 2000/84/EB, kuri yra privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir aiškiai apibrėžia dvi metines ribas: paskutinį kovo sekmadienį ir paskutinį spalio sekmadienį.

Norint pakeisti šią padėtį, reikėtų iš dalies pakeisti ES teisę pagal įprastą teisėkūros procedūrą, t. y. Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimą, kuris dar nepasiektas.

Diskusijos įgavo pagreitį 2018 m., kai Europos Komisija surengė plačias viešas konsultacijas su valstybių narių piliečiais. Jose dalyvavo apie 4,6 mln. žmonių, ir didžioji dauguma respondentų pritarė sezoninio laiko keitimo panaikinimui, pirmiausia nurodydami pasekmes sveikatai.

Kitais metais Europos Parlamentas priėmė poziciją, kuria pritarė vasaros laiko panaikinimui, tačiau be ES Tarybos pritarimo pasiūlymas negalėjo būti priimtas.

Tai reiškia, kad aiškus visuomenės palaikymas dar nevirto galutiniu teisėkūros sprendimu, nes valstybės narės skirtingai vertina, ar visam laikui taikyti vasaros laiką, ar standartinį laiką, ir kokį poveikį tai turėtų transportui, prekybai ir bendrosios rinkos veikimui.

Verta paminėti, kad daugelis šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Islandiją ir Turkiją, jau daugelį metų nenaudoja vasaros laiko, o tai rodo, kad alternatyvus modelis yra įmanomas.