Saulės architektūra: kaip išnaudoti saulės energiją be tarpininkų?

Veikia piltuvo forma

Bet kas gali įsitikinti, kad speiguotą žiemą saulė per langus gerokai prišildo patalpą. Visi žino, kad butas, kurio langai atgręžti į pietus, yra kur kas šiltesnis už tą, kuris orientuotas į kitas pasaulio kryptis. Tad kodėl to efektyviai neišnaudojus? Gudrybių, kaip priversti saulę būti naudingą, yra ne viena. Visa tai turi savo pavadinimą – saulės architektūra.

Kaunietis Audrys Kručius su šeima, kaip ir daugelis jaunų žmonių, svajojo ištrūkti iš buto didmiestyje, kad galėtų mėgautis ramybe, uosti gamtos kvapus, basomis žengti pro savo namo slenkstį. Pasistatyti svajonių namą finansinės galimybės neleido.

Po ilgų svarstymų paveldėtoje žemėje, apie 15 kilometrų nuo Kauno, Kručių šeima iš pradžių ryžosi pasistatyti nedidelį vasarnamį. Kartu tai buvo ir tebėra eksperimentinis kūrinys, kuriame vis dar ieškoma sprendimų, kaip maksimaliai išnaudoti gamtos teikiamas dovanas.

Išskleistas tarsi vėduoklė, siaurajame gale visiškai uždaras, o plačiajame – atsiveriantis vitrininiais langais vieno aukšto namas iš yra vos 36 kv. m ploto. Kol du poros vaikai maži, tokio dydžio namelio užtenka, juolab kad šeima kol kas gyvena ne nuolat – periodiškai grįžta į butą Kauno Žaliakalnyje.

„Namelio vidaus erdvė per langus susilieja su gamta. Be to, jis suplanuotas taip, kad ir viduje yra pakankamai erdvės“, – tikino vyras. Jis pats ir sukūrė namo projektą.

Savo eksperimentinį būstą, kuriame periodiškai gyvena trečius metus, A.Kručius vadina saulės namu. Pagrindinė taisyklė – namas langais turi būti orientuotas į pietus.

„Esmė ta, kad žiemą ir vasarą saulė juda skirtingu kampu. Kuo šaltesnis mėnuo, tuo daugiau saulės patenka į namo vidų. Be to, kad sienos šiaudinės, jose yra 10 cm storio molio tinko sluoksnis. Molis reikalingas tam, kad sugertų saulės šilumą ir ją maksimaliai ilgai išlaikytų“, – dėstė savamokslis architektas.

Jis tikino, kad net tada, kai lauke temperatūra nukrinta 15–20 laipsnių žemiau nulio, šviečiant saulei, tenka praverti orlaides. Nuo saulės greitai sušyla grindys, o nuo jų šyla oras. Minusinė temperatūra, pasakojo A.Kručius, name yra buvusi vos kelis kartus, kai labai ilgai nešvietė saulė.

Vasarą, pasak A.Kručiaus, intensyviausia saulė keliauja pro stogą, į vidų jos patenka labai nedaug. Be to, vasarą galima išskleisti papildomą stogelį virš langų, vadinamąsias markizes, tad patalpa lieka visiškai šešėlyje.

Ne sykį reikėjo perdaryti

Iš atskirų dalių surinktas namelis pagamintas vien iš natūralių medžiagų: šiaudų, molio, medžio. Žinoma, neapsieita be stiklo, metalo. Apdailai naudotas aliejus, vaškas – jokių dirbtinių medžiagų. Čerpės – molinės, mediena – ąžuolo. Namelio sąnaudos, preliminariai mėgino suskaičiuoti šeimininkas, siekė apie 100 tūkst. litų.

„Viskas yra eksperimentai, daryta taip, kaip niekas nėra daręs, ne iškart pavyko surasti tinkamą sprendimą. Tai labai padidino sąnaudas“, – pridūrė pašnekovas. Antrą kartą statyti tokį namą būtų greičiau ir paprasčiau. Vis dėlto idėjos tiražuoti lygiai tokius pat namus atsisakyta. Pasak A.Kručiaus, racionaliau statyti namus, kuriuos gaminti būtų galima pritaikyti universalesnius šiaudų skydus, nei yra panaudoti jo eksperimentiniame name.

Išsekus biudžetui, nagingam šeimininkui teko suktis iš situacijos ieškant laikinų arba paprastesnių sprendimų. Baldus jis gamino iš grindinių lentelių, kurių nedėjo po lova, spintelėmis.

Tualetas be kanalizacijos

Jauna šeima šiame name periodiškai gyvena be civilizacijos malonumų – tik neseniai iškasė šulinį, iš kurio galės įsivesti vandenį.

Toli gražu dar ne visos saulės namo idėjos įgyvendintos. Vandeniui pašildyti namo šeimininkas planuoja prie lango vitrinos įrengti gyvatuką, vamzdeliuose esantį vandenį saulė tiesiogiai pašildytų. Savaime suprantama, temperatūra ne visada pasieks pageidaujamą ribą, tačiau, prieš patekdamas į katilą, vanduo jau būtų pašilęs, jį kaitinti reikėtų mažiau. Vandenį katile šildys krosnelė, kūrenama malkomis, arba elektra.

Be to, namo viduje, priešais langą, A.Kručius ketina sumūryti masyvią sienelę, į kurią įbetonuos vamzdelius. Saulė sienelę įkaitins, vamzdeliuose sušilęs vanduo tekės į katilą ir leis jam dirbti mažesniu pajėgumu.

Civilizuoto tualeto namelyje kol kas nėra. Tiesa, tai nereiškia, kad gamtinius reikalus reikia atlikti lauke. Vieta tam yra namo viduje, turinys periodiškai išnešamas.

„Tualetas ne iki galo užbaigtas. Tradicinės kanalizacijos greičiausiai nedarysime. Apskritai, jei išmatos nemirksta vandenyje, gauna oro, kvapo beveik nesijaučia. Bakterijos gana greitai atlieka savo darbą ir turinys virsta kompostu. Tualete dar turės būti įjungta ventiliacija, kuri ištrauks kvapą iš patalpos“, – planais dalijosi šeimos galva.

Sunykstantis tualetų turinys, pasakojo pašnekovas, nėra naujovė. Užsienyje sukurti specialūs, dargi pašildomi ir turinį pamaišantys tualetai. Kad patektų daugiau oro, gali būti papildomai įmaišoma durpių ar pjuvenų, tad visa tai per pusmetį virsta kompostu, kuriuo galima tręšti augalus.

„Ir mes galvojame įleisi kibiriuką, turinį barstyti galbūt šiaudų trupiniais ar medžio drožlėmis. Jei periodiškai dedi šiaudų, namuose nėra jokio kvapo, kaip kad būna duobėse įrengtuose lauko tualetuose“, – tikino pašnekovas.

Saulės baterijos – prabangu

„Daug kas įsivaizduoja, kad namas iš šiaudų, molio nieko nekainuoja. Namas nelygu namui. Jei statomas kokybiškas, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis namas, ir iš natūralių vietinių medžiagų, jis kainuoja ne mažiau nei iš įprastų statybinių medžiagų statomi namai“, – mitus neigė A.Kručius. Statant šiaudinį namą, pasak jo, reikia daugiau rankų darbo, statybos technologija – sudėtingesnė.

„Siekiant kokybės, reikalingos tam tikros žinios. Reikia pajusti, kas yra šiaudai, kaip juos galima dėti, kaip pasukti, kur galima spausti“, – aiškino A.Kručius.

Šiaudinių namų, kurie kartu būtų pasitelkę ir saulės architektūros principus, A.Kručiaus žiniomis, mūsų šalyje daugiau nėra, tačiau natūralaus būsto trokštantys žmonės tuo itin domisi. Tiesa, žmonėms jis siūlytų optimalaus dydžio – maždaug 130 kv. m ploto būstą. Šiaudinio saulės namo sąnaudos atitinkamai išaugtų iki 300–400 tūkst. litų.

Šiaudiniai namai vertinami dėl natūralumo, gebėjimo natūraliai kvėpuoti ir didelės sienų šiluminės varžos. Papildomai pasitelkti dar ir saulės energiją galima įvairiais būdais. Bene labiausiai išreklamuoti ir užsienyje plačiai taikomi saulės elementai, kurie arba šildo vandenį, arba gamina elektrą. Lietuviams, A.Kručiaus įsitikinimu, ši įranga kol kas yra per brangi, neapsimokanti.

Vis dėlto saulė skleidžia milžinišką kiekį energijos, bent dalį jos galima nevaryti laukan. Norintiesiems bet kiek išnaudoti saulės energiją ir siūlytų įsirengti elektrinį šilumos siurblį. „Tai būtų panašu į kondicionierių. Jis neišmestų šilumos į lauką, bet atiduotų ją arba į grindis, arba šildytų vandenį“, – sufleravo kaunietis.

A.Kručiaus nuomone, kol kas neapsimoka investuoti ne tik į saulės elementų įrangą, bet ir į geoterminį šildymą. „Žmonės dažniausiai stato namus imdami paskolą. Po to moka dideles palūkanas, ir ne tik šildymo sezonu. Apskaičiavus, kiek kainuoja toks šildymas, jis tikrai neatrodo pigus“, – sakė pašnekovas.

Natūralumo įkvėpti miestiečiai svajoja ir apie natūralų maistą. Kol vaikai maži, kapstytis kad ir keliose prie namelio esančiose lysvėse Kurčiams laiko stinga. Vis dėlto pora mėgina užsiauginti šiokį tokį derlių ir tam taiko gamtinės žemdirbystės principus – žemę aplink augalus mulčiuoja.

„Bandėme kelerius metus šiauduose auginti bulves. Mums jas kažkas sugraužė“, – juokėsi pašnekovas. Morkų, burokų, pupų, žirnių, braškių derliumi jis nesiskundžia.

Kručių šeimos durys atviros tokiems pat svajotojams ir gerų idėjų turintiems žmonėms, turimuose hektaruose žemės jie kviečia išvien kurti draugystės parką.