Požiūris: vedybų karas

Taigi, žinome: JAV prezidentas Barakas Obama pritaria tos pačios lyties asmenų santuokai. Ilgus mėnesius vengęs šio klausimo, jis galiausiai aiškiai pareiškė savo poziciją TV interviu. „Asmeniškai man svarbu patvirtinti, kad manau, jog tos pačios lyties asmenų poroms turėtų būti suteikta galimybė susituokti“, - sakė jis ABC kanalui. Be abejo, tai bus aršių mūšių linija JAV artėjančiuose rinkimuose.

Gėjų (čia ir toliau tekste, kur nenurodyta kitaip, „gėjai“ reiškia abiejų lyčių homoseksualios orientacijos asmenis – red. past.) santuokos šalininkai JAV galėtų perimti kelias pastabas iš Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono. Praėjusį rugsėjį konservatorių partijos konferencijoje jis skaitė pranešimą apie planą legalizuoti tos pačios lyties asmenų santuokas iki 2015. „Taip, tai dėl lygybės“, - sakė jis, „bet taip pat ir dėl dar kai ko: įsipareigojimo. Konservatoriai tiki mus jungiančiais ryšiais… Tad neremiu gėjų vedybų dėl to, kad niekinu konservatorius. Aš remiu gėjų vedybas, nes esu konservatorius.“

Kamerono požiūris yra neįprastas. Gėjų santuokų šalininkai paprastai argumentuoja iš liberalios perspektyvos. Jie laiko galimybę tuoktis pamatine pilietine ir žmogaus teise, ir piktinasi moralumo vardu vykdomu neteisingumu. Konservatoriai šį reikalą mato per kitokią moralinę prizmę. Daugiau, nei 70 procentų JAV konservatorių priešinasi gėjų vedyboms, dažnai įvardindami tai kaip visuomenės stabilumo griovimą, tradicijos, vyro ir moters santuokos paniekinimą.

Kaip ir abortai, gėjų vedybos yra viena karštų temų kultūriniuose karuose tarp liberalų ir konservatorių. Kodėl žmonės nesutaria ir kodėl jie taip įsitikinę, kad moralė yra jų pusėje?

Pastaruosius keletą metų psichologiniai tyrimai pradėjo teikti atsakymus į šiuos klausimus, o stulbinančiai didelė jų dalis susiveda į pasibjaurėjimą.

2008 metais Simone Schnall vadovaujama komanda iš Plimuto universiteto, JK, išsiaiškino, kad pasibjaurėjimo jausmo sukėlimas – blogu kvapu, purvina aplinka ar vaizdo klipu su apdergtu tualetu – sugriežtindavo žmonių vertinimą daugelyje morališkai nevienareikšmių situacijų, nuo pinigų pasisavinimo iš rastos piniginės iki nudvėsusio šuns valgymo (Personality and Social Psychology Bulletin, vol 34, p 1096).

Šis efektas vėliau buvo patvirtintas ir praplėstas. Kendall Eskine vadovaujama grupė iš Sičio universiteto Niujorke išsiaiškino, kad pasibjaurėjimo poveikis moraliniam vertinimui buvo ypač stiprus politinėje dešinėje (Psychological Science, vol 22, p 295). O keletas Yoel Inbar iš Tilburgo Universiteto Nydelanduose vadovaujamų tyrimų parodė, kad konservatyviems žmonėms lengviau sukelti pasibjaurėjimo jausmą (Cognition & Emotion, vol 23, p 714).

Šiais metais Inbaro komanda nustatė, kad šlykštūs kvapai gali padidinti negatyvų požiūrį į gėjus vyrus ir tarp liberalių ir tarp konservatyvių pažiūrų atstovų (Emotion, vol 12, p 23). Įdomu, tačiau tai nepaveikė požiūrio į kitas mažumas, pavyzdžiui, lezbietes, afroamerikiečius ar pagyvenusius žmones.

Tad, panašu, yra intuityvus ryšys tarp pasibjaurėjimo ir moralinio vertinimo, ir ši priklausomybė, regis, daug stipresnė tarp konservatorių, nei tarp liberalų.

Tai, manoma, paaiškina kai kuriuos požiūrio į gėjų vestuves skirtumus. Trumpai tariant, labiau tikėtina, kad konservatoriams homoseksualumas atrodys šlykštus ir todėl morališkai nepriimtinas; liberalai gali šiek tiek bjaurėtis gėjų sekso idėja, bet sąmoningai atmeta tai, kaip moralinio vertinimo pagrindą.

Kitas tyrimas atskleidė, kad liberalai linkę moralės problemas matyti asmeniniame kentėjime ar neteisybėje, tuo tarpu konservatoriams labiau rūpi grupės interesai, pavyzdžiui, lojalumas, patriotizmas, pagarba valdžiai ir tradicijai. Daugelyje šalių liberalus labiau morališkai žeidžia mintis apie spyrimą šuniui ar sukčiavimą kortomis, nei šeimos išdavimas, tėvų keikimas ar nekenksmingų, bet šlykščių dalykų darymas, pavyzdžiui, viešas šlapinimasis. Konservatoriams visa tai atrodo vienodai atgrasu.

Visi šie tyrimai ne tik parodo, kodėl nesutarimai dėl gėjų vedybų yra taip sunkiai išsprendžiami, jie taip pat siūlo būdus, kaip idėjos rėmėjai gali pasiekti žmones, moraliai nusistačiusius prieš. Kadangi liberalių pažiūrų gėjų vedybų idėjos šalininkai moralumą vertina kaip skriaudos ir neteisybės mažinimo matą, išimtinai šiuos terminus jie naudoja ginčydami, kodėl draudimas yra blogai. Konservatoriai gali sutikti dėl lygybės svarbumo, bet labiau tikėtina, turės intuityvų neigiamą požiūrį į homoseksualus, regėdami juos kaip nepriklausančius grupei narius, besistengiančius infiltruoti šventą grupės vidaus santuokos institutą, demonstruojančius nepagarbą tradiciniams lyčių vaidmenims, ir darančius vienas su kitu pasibjaurėtinus dalykus miegamajame.

Misurio valstijoje respublikonų partijos platintose skrajutėse buvo vaizduojama, kas nutiktų, jei valdžią gautų liberalai: užplūstantys imigrantai, Biblijos uždraudimas ir viešai besibučiuojantys gėjai vyrai. Kaip tai absurdiškai beatrodytų (ypač liberalams), toks moralinių mygtukų spaudymas buvo efektyvi dešiniųjų strategija, iš dalies dėl to, kad kairieji nesitaiko į gilias moralines nuojautas, kurias užkabina tokios karikatūros.

Vėlgi, kaip tai bebūtų sunku liberalams, jie turėtų vadovautis Kameronu. Susiedamas gėjų vedybas su konservatyviomis vertybėmis, Kameronas pakilo virš nuolatinio kartojimo, kad tai nesąžininga.

Jei oponentai bus įtikinti, kad homoseksualai yra svarbūs tautos vidinės grupės nariai (pavyzdžiui, dažnai kovojantys už savo šalį), kad gėjų santuokų legalizavimas būtų turtingos piliečių teisių plėtimo tradicijos dalis, ir kad gėjų vedybose svarbiau meilė ir atsidavimas, nei seksas, tada vedybų lygybė galėtų būti pasiekta greičiau.

Sarah Estes, Jesse Graham
New Scientist, № 2865

Sarah Estes iš Los Andželo rašo mokslo temomis.
Jesse Graham yra Pietų Kalifornijos psichologijos profesorė