„Ispaniško rojaus“ pabaiga: vis daugiau jaunų ispanų geresnio gyvenimo ieško svetur

Ispanijoje nedarbas sausio mėnesį šoktelėjo dar 2,7 proc. Beveik 5 mln. žmonių neturi darbo šalyje, kurios ekonomika – ketvirta euro zonoje. Skaudžiausiai tai junta jaunimas. 60 proc. jaunų žmonių iki 25 metų neturi darbo. Kaip ir Lietuvos jaunimas, ispanai bando ieškoti geresnio gyvenimo svetur.

Anai – 24-eri. Dieną ji pradeda naršydamas internetą – gal ras ką nors tinkama. Prieš porą metų ji baigė aukštąją, turi garso įrašų specialistės diplomą, bet dabar tai nieko nereiškia, kai daugiau negu pusė jos bendraamžių bedarbiai.

„Prieš metus vos atsibudusi puldavau ieškoti darbo, prieš eidama miegoti sėsdavau prie kompiuterio. Kartais net ir naktį keldavausi – ar negavau kokio pasiūlymo. Dabar reaguoju ramiau, bet, ko gero, todėl, kad pasiekiau apatijos lygį. Tai nenormalu. Turiu sėdėti namuose, nes neturiu pinigų. Nieko kita nelieka, tik namuose laukti kokio nors pasiūlymo“, – kalbėjo Ana Garcia.

Bet vilčių nedaug, nes visoje šalyje nedarbas pasiekė aukščiausią lygį nuo to laiko, kai jis pradėtas registruoti 1970-aisiais. Tarp Anos draugų vos keli turi darbą. Anai belieka prisiminti geresnius laikus. Baigusi universitetą ji gavo neblogą darą, galėjo atsiskirti nuo tėvų. Dabar mama padeda jai mokėti nuomą, taip pat gyvenimo draugas. Gelbėja ir valdžios mokama bedarbio pašalpa. Ana galvoja, ar nepasekus draugų, kurie išvyko į kitas Europos šalis, pavyzdžiu, bet vis dar bando susirasti darbo tėvynėje.

Tai, kad Ispanijoje daug jaunuolių, norinčių ieškoti geresnio gyvenimo svetur, pajuto ir Barselonoje įsikūręs Goethe institutas. Pernai trim ketvirtadaliais padaugėjo jaunuolių, norinčių išmokti vokiečių kalbos, skaičius.
Eva Sanchez Vokietijoje įgijo inžinierės diplomą, ir vasarą ketina išvykti, nes neteko kantrybės rasti darbą gimtojoje šalyje.

„Turiu išvykti, nors nelabai noriu, bet ne tam rengiausi, ne tam studijavau penkerius metus. Mano tėvai tiek į mane investavo, ir kas iš to?“ – kalbėjo ji.

Kita vokiečių kalbos kursų lankytoja, dizainerė Andrea jau moka angliškai, dabar išmoks vokiškai ir taip pat kels sparnus.

„Tiesiog gėda, kad tu studijavai ir negali dirbti darbo, apie kurį svajojai“, – sakė A. De La Mata.

Darbo neturintys ir nestudijuojantys jauni ispanai pradėti vadinti „prarastąja karta“. Jie dabar priversti ilgiau gyventi su tėvais, gerokai vėliau – įkopę į ketvirtą dešimtmetį – pradeda savarankišką gyvenimą.

Bet ir tėvams nelengva, nes sausį užregistruotas 26 proc. nedarbas šalyje dukart didesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba