Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename

Asmens kodo atskleidimas: kokia rizika slypi po nuolaidomis?

2013-06-04

(4)

(0)

(165)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	alfa.lt
Autoriai:	Tomas Juškėnas

Lietuvos įstatymai asmens kodą išskiria kaip ypač svarbius asmens duomenis, kurių negali atskleisti ne tik trečioji šalis, bet ir pats asmuo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teigia, kad toks griežtas reglamentavimas saugo gyventojus nuo tapatybės vagysčių ir su tuo susijusių grėsmių. Tačiau pastebima, kad asmens duomenis dažnai bandoma išvilioti.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Duomenų apsaugos inspekcijos atstovų teigimu, gyventojai dažnai kreipiasi į inspekciją norėdami pranešti, kad kas nors siekia ar reikalauja išduoti asmens kodą. Ne paslaptis, kad daugiausia skundų sulaukiama dėl prekybininkų.

Gyventojai, siekdami didesnių nuolaidų, sutinka tapti lojaliais klientais ir įsigyja įvairiausių nuolaidų kortelių, pildo loterijos anketas ir panašiai. Būtent taip yra renkama informacija apie žmogų. Tačiau, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino nuomone, norint kažką gauti, tenka kažką atiduoti.

„Lojalumo kortelė yra paslauga, kuri prieinama ne visiems. Žmogus pasirenka pats – jei nori lojalumo kortelės ir tam tikrų privilegijų, turi prarasti kažkiek privatumo. Todėl žmogus pats turi nuspręsti, kas jam svarbiau – privatumas ar privilegijos“, – teigė A. Kunčinas.

Jis pastebėjo, kad dažniausia iš žmonių asmens kodo nereikalaujama, tačiau atvejų, kai siekiama sužinoti asmens kodą, vis dėlto pasitaiko. Būtent čia pasisako verslo atstovai ir tvirtina, kad asmens kodo apsauga yra pernelyg sugriežtinta ir dažnai tampa kliūtimi vystyti inovatyvų verslą, o nuo to nukenčia ir patys vartotojai.

Esą vartotojai yra per daug prigąsdinti dėl grėsmių, galinčių kilti atskleidus asmens kodą. Internetinės parduotuvės „Imk.lt“ vadovas Jurgis Gylys teigė, kad elektroninei prekybai tai atsiliepia itin skaudžiai. „Kartais pirkėjai netgi atsisako pasirašyti lizingo sutartis, kai sužino, kad bus reikalingas jų asmens kodas. Šiandieninė asmens duomenų apsaugos sistema nėra priimtina nei verslui, nei gyventojams“, – mano J. Gylys.

Verslininkų teigimu, vertėtų prisiminti asmens kodo kūrimo istoriją. Anot jų, pagrindinė idėja buvo sukurti priemonę, skirtą identifikuoti asmenis, – ypač informacinėse technologijose. Dabartinėje situacijoje ši funkcija tampa neįmanoma, o asmens kodas paverstas labiausiai įslaptinta informacija.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovo teigimu, ne visada reikėtų išlikti atviriems ir skelbti asmeninius duomenis laisvai. Esą kiti asmenys jais gali pasinaudoti, o pasekmių būna įvairių.

„Konkrečiai pasakyti, ką galima padaryti iš asmens gavus asmens kodą, yra sunku, tačiau yra ir prielaida bei galimybė nusikalstamai veiklai. Visada pasakoju pavyzdį, kai vienas žmogus sužinojo, kad jis sėdėjo kalėjime. Kai pasiaiškino, pasirodo, vienas pažįstamas žinojo jo asmens kodą, pasinaudojo juo ir gavosi kas gavosi. Nebūtų žinojęs žmogaus asmens kodo – nebūtų juo pasinaudojęs“, – pasakojo A. Kunčinas.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus teigimu, kai iš asmens reikalaujama kodo, visada turi būti pagrindžiama, kam tai reikalinga. Jis pastebėjo, kad dažniausia asmens kodo prašoma tada, kai vykdomos kokios nors finansinės operacijos, kitais atvejais – kodas yra perteklinė informacija ir jo nurodyti nėra būtina.

Lietuvos respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (1996 m. birželio 11 d. Nr. I-1374)

7 straipsnis. Asmens kodo naudojimas

1. Asmens kodas – unikali skaitmenų seka, kuri asmeniui suteikiama Gyventojų registro įstatyme nustatyta tvarka.
2. Naudoti asmens kodą tvarkant asmens duomenis galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą.

3. Be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik:

1) jei tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose;
2) atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nustatytais atvejais;
3) valstybės registruose ir informacinėse sistemose, jeigu jie yra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka;
4) juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar nuomos verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinės globos institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje bei įstatymų nustatytais atvejais tvarkant įslaptintus duomenis.