(2)
.
2024-11-24
4
4
Mūsų Žemė turi vieną palydovą. Tačiau jau kurį laiką aplink mus skrieja du mėnuliai. Tai greitai pasikeis.
2024-11-24
3
3
Žemėje dėl mūsų planetos magnetinio lauko kompaso rodyklė visada nukreipta į šiaurę, tačiau kosminėje erdvėje viskas yra šiek tiek sudėtingiau.
2024-11-22
19
19
Astronomai mano, kad netoliese esanti nykštukinė galaktika susidūrė su Paukščių Taku, tačiau išgyveno ir tęsė savo egzistavimą.
2024-11-22
8
8
Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.
2024-11-21
6
6
Šimtmečius magnetinis Šiaurės polius nuolat judėjo palei Kanados šiaurinę pakrantę. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis pasuko nauju keliu – pradėjo per Arkties vandenyną vis sparčiau artėti link Sibiro – ir tai suglumino mokslininkus, rašo „Newsweek“.
2024-11-21
6
6
Urano planeta ir penki didžiausi jos mėnuliai gali būti ne tokie negyvi sterilūs pasauliai, kaip ilgą laiką manė mokslininkai. Priešingai, juose gali būti vandenynų, o mėnuliuose netgi gali egzistuoti gyvybė, teigia mokslininkai.
2024-11-20
2
2
Mokslininkai paskelbė pirmąją išsamią analizę apie Mėnulio dirvožemio ir uolienų mėginius, kuriuos Kinija šiais metais atgabeno iš tolimosios Mėnulio pusės, skelbia CNN.
2024-11-20
5
5
Per naują bandomąjį skrydį kompanijai „SpaceX“ kaip ir praėjusį kartą ant žemės nepavyko sugauti milžiniškos nešančiosios raketos.
2024-11-18
5
5
„Chang'e 8“ yra naujausia Kinijos misija į Mėnulį. Šalis planuoja į palydovą išsiųsti neįprastą mašiną.
Ar Fermi paradoksas – iš tiesų paradoksas, ar tik įsisiautusios fantazijos vaisius?
2024-11-18
12
12
James Webb kosminis teleskopas suteikė mokslininkams naujos informacijos ir klausimų apie galimą seniausių Visatos galaktikų susidarymą. Gali būti, kad tamsioji medžiaga šiame procese visiškai nedalyvavo, kaip buvo įtariama anksčiau.
2024-11-17
20
20
Tyrimo autoriai teigia, kad ne visai sėkmingas eksperimentas ieškant nežemiškos gyvybės Raudonojoje planetoje privedė prie jos sunaikinimo.
2024-11-16
18
18
NASA atlieka įvairius mokslinius tyrimus ne tik kosmose, bet ir Žemėje, kurie yra susiję su atmosferos tyrimais.
2024-11-15
2
2
Praėjusį savaitgalį virš Jungtinių Valstijų danguje sužibo ugnies kamuolys. Bet tai nebuvo meteoras.
2024-11-15
1
1
Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose gali pasiekti net keliasdešimt milijardų Saulės masių. Net ir ankstyvoje Visatoje, praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo, jau jų buvo masyvesnių nei milijardas Saulių. Kaip jos tokios didelės užaugo taip greitai?
2024-11-15
1
1
Galingiausią pasaulyje raketą „Starship“ sukūrusios bendrovės „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas mano, kad keleivių gabenimas po pasaulį šia raketa neįtikėtinu greičiu dabar gali tapti realybe.
2024-11-15
4
4
Mokslininkai apskaičiavo, kokia yra tikimybė, kad mūsų visatoje egzistuoja (ar ateityje egzistuos) protingos gyvybės formos, rašo „Daily Mail“.
2024-11-15
3
3
Tai labai didelė problema.
2024-11-14
10
10
Naujasis erdvėlaivis skirtas nepilotuojamoms misijoms, tai reiškia, kad jis pristatys krovinius į Kinijos orbitinę stotį.
Trys Australijos moksliniai palydovai orbitoje dirbo tik trečdalį planuoto laikotarpio ir sudegė Žemės atmosferoje.
2024-11-12
10
10
Ne vienas didžiųjų planetų palydovas po ledo pluta turi skysto vandens vandenynus. Daugiausiai žinome apie Jupiterio palydovą Europą ir Saturno Enceladą, tačiau yra ir kitų.
2024-11-12
5
5
Kinija kuria savo garsiosios megaraketos „Starship“, sukurtos „SpaceX“, versiją, kuri turi daug panašių savybių.
2024-11-11
7
7
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia. Didesni nukrenta ant paviršiaus, arba kaip dulkės (mikrometeoritai), arba stambiais uolienų/metalo luitais (meteoritai).
Arecibo teleskopo sunaikinimas 2020 m. sukrėtė mokslo pasaulį.
2024-11-09
10
10
Prieš kurį laiką prie aukščiausio Havajuose ugnikalnio Mauna Kėja (Mauna Kea) pasirodė paslaptingos žalios šviesos. Gyventojus šis reginys išgąsdino, tačiau mokslininkai paaiškino šio reiškinio esmę.
2024-11-09
5
5
Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.
2024-11-08
6
6
Neutroninės žvaigždės yra kai kurių supernovų sprogimų liekanos, kuriose į keliolikos kilometrų spindulio rutulį sutelpa apie dvi Saulės mases medžiagos. Nors jų žinome ne vieną tūkstantį, kol kas dar daug ko apie jas nesuprantame.
2024-11-07
1
1
Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.
2024-11-07
7
7
Paukščių Tako centre tūno juodoji skylė Šaulio A*. Aplink ją driekiasi įvairios dujų struktūros, žyminčios ten vykstančius energingus procesus – supernovų sprogimus, spartų žvaigždžių formavimąsi, stipraus magnetinio lauko poveikį dujoms ir panašius. Taip pat ten formuojasi daug kosminių spindulių – labai energingų elektringų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų.
2024-11-07
3
3
2024 metų rugsėjo pabaigoje mūsų planeta įsigijo dar vieną palydovą, tačiau lapkritį jis amžinai nuskris į gilųjį kosmosą.
2024-11-06
68
68
Netrukus po to signalas visiškai nutrūko.
2024-11-06
12
12
„Parker Solar Probe“ prie Saulės priartės rekordiniu greičiu ir rekordiniu atstumu.
2024-11-06
6
6
Mokslininkai nori įrodyti, kad mediniai palydovai gali pakeisti metalinius palydovus, teršiančius Žemės atmosferą.
2024-11-05
6
6
Kosminis teleskopas NEOWISE stebėjo asteroidus, tačiau jo nebėra.
2024-11-05
1
1
Labai įslaptintas JAV kosminių pajėgų orlaivis X-37B netrukus pradės atlikti aerodinaminio stabdymo manevrą.
2024-11-04
3
3
Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.
2024-11-03
29
29
Trumpame vaizdo įraše astronautai parodė, kaip Kinijos stotis „Tiangong“ atrodo iš vidaus.
2024-11-03
9
9
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
Protonų lietus atakuoja Žemę.
Tai gali būti naudojami kaip tam tikras erdvėlaivis, nugabensiantis astronautus iš Žemės į Raudonąją planetą ir Venerą.
2024-10-31
21
21
Manoma, kad po didžiuliu Olimpo ugnikalniu yra 1500 kilometrų ilgio magminis laukas. Jis pradėjo vis labiau aktyvėti, o tai rodo magmos judėjimą jo viduje. O paskutinis šio milžino išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų – jo padarinių iki galo nežinome.
2024-10-30
6
6
Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai – ne graikų ar romėnų mitologijos siužetas, o Saulės sistemos išorinės dalies realybė. Kentaurais vadinami asteroidai, kurių orbitos nešioja juos tarp Jupiterio ir Neptūno. Apie juos žinome netgi mažiau, nei apie tolimesnį Kuiperio žiedą, bet įdomybių nestinga ir čia.
2024-10-29
24
24
„Rocket Lab“ gamykloje Merilende (JAV) dirba galingas robotas, kurio užduotis – atspausdinti kosminės raketos sluoksnius.
Mokslininkai nusprendė sugriauti populiariausius mitus apie kosmosą, taip pat apie dangaus kūnus, kurie visiškai nėra tokie, kokius įsivaizdavome.
2024-10-28
1
1
Mokslininkai paskelbė, kad maždaug 11 metų trunkančio Saulės aktyvumo ciklo, vadinamo Saulės maksimumu, pikas jau gerokai įsibėgėjo. Nors daugelis ekspertų įtarė, kad taip ir yra, oficialus patvirtinimas iš tiesų stipriai nustebino – nes paprastai mokslininkai tokius pranešimus atideda iki tol, kol šis aktyvusis etapas pradeda mažėti.
