Mokslininkai smurto didėjimą pasaulyje sieja su klimato kaita

Mokslininkai nustatė, kad netgi nedideli temperatūros arba kritulių kiekio pokyčiai susiję su dažnėjančiais užpuolimais, išžaginimais ir nužudymais, taip pat konfliktais grupėse ir karais.

Ši koreliacija gali turėti nerimą keliančių padarinių, šylant pasaulio klimatui, perspėja Kalifornijos universiteto Berklyje ir Prinstono universiteto tyrėjai.

Nors ateities prognozės visada kelia abejonių, šios studijos pagrindinis autorius Solomonas Hsiangas pabrėžė, kad dabartinės tendencijos aiškios: juo orai karštesni, juo žmonės labiau linkę smurtauti.

S. Hsiangas su kolegomis išanalizavo 60 tyrimų rezultatus įvairiose srityse, tokiose kaip archeologija, klimatologija, politologija ir ekonomika.

Pavyzdžiui, viena studija parodė, kad El Ninjo pietinių svyravimų ciklo karštesniais ir sausesniais laikotarpiais „tikimybė, kad kurioje nors atogrąžų šalyje prasidės naujas pilietinis karas, padidėja dvigubai“.

Kitas tyrimas parodė, kad per karščius didėja smurto visuomenėje rizika – esant karštiems orams fiksuojama daugiau nužudymų, išprievartavimų, buitinio smurto atvejų ir kitokių užpuolimų.

„Buvome nustebinti šio sąryšio pastovumu ir tvirtumu“, – sakė S. Hsiangas, aiškindamas, kad šios tendencijos išryškėdavo, kad ir kokios trukmės būtų tiriamos – trumpalaikė karščių banga, daugelį metų trunkanti sausra ar šimtmečių trukmės ciklai.

„Manome, kad bendras poveikio lygis yra pakankamai aukštas, kad vertintume jį rimtai ir atidžiai apsvarstytume, ar mūsų šiandienos veiksmai nepaveiks smurto lygio mūsų vaikų rytojaus pasaulyje“, – pridūrė jis.

Siekdami atskirti kitus didesnį smurtą lemiančius veiksnius, studijos autoriai pritaikė statistinę analizę, lygindami padėtį atskirose geografinėse vietovėse įvairiais laikotarpiais, kad politinės, kultūrinės ir geografinės sąlygos būtų tarpusavyje suderinamos.

Tyrėjai taip pat stengėsi palyginti smurto lygį vietovėse, kuriose klimato veiksniai būdavo aiškiai lokalizuoti, lyginant su padėtimi kaimyninėse teritorijose, kur orai išlikdavo vėsesni.

„Surinkti įrodymai byloja, kad žmonės visame pasaulyje prastai prisitaikę pakęsti aukštesnę temperatūrą“, – sakoma kito šio studijos autoriaus Marshallo Burke'o pranešime.

Tačiau šio poveikio mechanizmas yra sunkiau paaiškinamas, o tyrėjai citavo kelias teorijas ir kėlė prielaidą, kad tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis.

Užėjus sausrai arba nederliaus metais, žmones griebtis ginklų gali paskatinti ekonominiai veiksniai.

Dėl didelio nedarbo miestuose atsiranda daug nusivylusių ir užsiėmimo neturinčių jaunų žmonių, todėl susidaro puikios sąlygos rinkti armiją.

Atrodo, kad kaitra taip pat sukelia fiziologinį poveikį, kurstantį žmones smurtauti – ir toks poveikis gali pasireikšti išbuvus karšyje vos kelias valandas.

S. Hsiangas šią tendenciją lygino su eismo įvykių pagausėjimu lietingomis dienomis, aiškindamas, kad tai nereiškia, jog kuri nors avarija įvyko vien dėl lietaus arba kad avarijų būna tik lyjant.

„Eismo įvykius galiausiai nulemia vairuotojų klaidos, bet lietus gali jas padaryti daug labiau tikėtinomis, – sakoma jo pranešime. – Panašiai ir smurtiniai konfliktai gali vykti dėl įvairių priežasčių, kurios paprasčiausiai tampa labiau tikėtinos, kai pablogėja klimato sąlygos.“