Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename

Smėlio milžinai: Palangoje įsikūrė dinozaurai ir žmonės iš smėlio

2014-06-27

(0)

(8)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Vakarų ekspresas
Autoriai:	Ivona Žiemytė

Palangoje, Jono Basanavičiaus skvere, šalia buvusio mini golfo aikštyno ir Meilės alėjos, vyksta pirmasis Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Vartai į profesionalių menininkų sukurtą nuostabų fantazijos pasaulį lankytojams atsivers jau šį šeštadienį.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiame istoriniu reiškiniu vadinamame festivalyje triūsia menininkai iš Danijos, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos, jau baigiantys kurti milžiniškas, daugiau nei 4 metrų aukščio skulptūras po atviru dangumi, kurias apžiūrėti bus galima iki rugsėjo pradžios.

Daugiau nei 1000 kvadratinių metrų užimančiame skulptūrų parke iki birželio 28 dienos iškils 8 konkursinės skulptūros. Jas papildys mažesnių skulptūrų grupės, kurios bus keičiamos ir papildomos.

Šio festivalio tema - "Magija, menas ir pasakos". Neįprastus kūrinius skaptuojantiems menininkams suteikta visiška kūrybinė laisvė. Šiemet dėl festivalio nugalėtojo vardo varžysis lietuvis Andrius Petkus, vengras Ferencas Monostori (Budapeštas, Vengrija), lenkas Marekas Elsneris (Gdanskas, Lenkija), latvė Agnesė Rudzite (Latvija). Festivalį organizuoja jungtinė Belgijos ir Lietuvos komanda.

Iš pirmų lūpų

Festivalio meninės dalies vadovas, tarptautinio Berlyno smėlio festivalio nugalėtojas, danas Patrikas Steptoe neslėpė pasididžiavimo nauju projektu.

"Esu dalyvavęs daugybėje festivalių visame pasaulyje, tačiau pirmą kartą galėsime kurti tokioje išskirtinėje vietoje, supamoje medžių, žalumos ir esančioje greta pagrindinės miesto gatvės. O vakarais, kai skulptūros bus apšviestos, jos atrodys tikrai pasakiškai. Džiaugiamės ir mero Šarūno Vaitkaus bei Palangos savivaldybės palaikymu ir jos noru miestą puošti bei turistus vilioti ne garsia muzika ar atrakcionais, bet tikrai įspūdingais meno kūriniais",- sakė P.Steptoe.

Smėlis skulptūroms buvo atvežtas iš greta Gargždų esančio Poškų karjero. Dar žiemą 3 mėginiai buvo pateikti ištirti menininkams ir pasirinktas vienas iš variantų, geriausiai tinkantis skulptūrų kūrimui. Pasak P. Steptoe, tokio, idealiai skulptūroms tinkančio, smėlio jis nėra užtikęs jokioje pasaulio šalyje. Beje, priešingai plačiai paplitusiai nuomonei, smėlio skulptūros nėra sutvirtinamos jokiais chemikalais. Savo formą išlaikyti joms padeda tik gerai atlikti paruošiamieji darbai. "Storent" pateiktais įrenginiais smėlis yra sutankinamas bei drėkinamas viso kūrimo proceso metu. Skulptūroms nebaisūs vėjai ir lietus, tačiau ypač svarbu, kad iš jų neišgaruotų drėgmė. Skulptūroms jau dabar panaudota virš 500 tonų smėlio.

Pasak organizatorių Francio Van Mecheleno bei Erikos Ališkevičiūtės, festivalis skirtas įvairiausio amžiaus žmonėms ir, žinoma, visai šeimai. Patiems mažiesiems bus sukurta ir daugiau pramogų, kasdien veiksiančioje mokyklėlėje, vaikai patys galės statyti savo skulptūras, šio meno juos pamokys specialistai.

Ką pasakoja smėlio skulptūros?

Liepos mėnesį komisija, kurią sudarys Lietuvos architektai ir menininkai, išrinks geriausią skulptūrą. O kol tai įvyks, pakalbinome menininkus.

Skulptorius iš Gdansko Marekas Elsneris, nulipdęs "geležinį" staugiantį vilką, kurį susapnavęs kunigaikštis Gediminas pastatė Vilniaus miestą.

"Aš esu keramikas, tačiau jau esu dalyvavęs ne viename tarptautiniame festivalyje - Vokietijoje, Turkijoje, Lenkijoje. Man smėlis patrauklus tuo, jog iš jo skulptūras gali sukurti per labai trumpą laiką, kai tuo tarpu padaryti iš molio yra ilgas procesas. Vilniuje aš nebuvau, tačiau skaitė legendą apie vilką, ją pasakojo ir lietuviai draugai", - sakė Marekas, pridūręs, kad lenkai turi panašią legendą apie erelį, jis yra ir Lenkijos herbe. Pasak jo, oras labai kaitaliojasi, bet festivalyje dirbti labai smagu. Liko sukurti vilkui kojas ir uodegą, tačiau laiko dar yra.

Skulptorius Andrius Petkus sakė esąs vietinis, iš pajūrio. Jis sukūrė skulptūrą - maišą, iš kurio išbyrės litai, ir juos pakeis eurai.

"Lietuviška ranka suspaudusi maišą, kuris pradeda irti ir neilgai trukus bus visiškai tuščias. Man atrodo, visi jaučia širdgėlą, tiek po 50 metų sovietmečio okupacijos, tiek prarasdami litą, kuris anuomet buvo svajonė. Liko tik politika, jokių jausmų nebėra, nelieka nieko švaraus, viskas yra pinigai. Sunkiausia buvo skulptūrai suteikti skirtingą faktūrą, medžiagiškumą. Tai yra menas su dideliu iššūkiu, turi įvertinti smėlio slinktį, ir traukia natūrali medžiaga", - sakė Andrius, iki šiol smėlio skulptūras kūręs daugelyje pasaulio šalių religinėmis, socialinėmis, mitinėmis temomis, paliesdamas visus gyvenimo aspektus. Jis sakė, kad darbas su smėliu yra gera praktika prieš imantis kurti bronzos ar akmens skulptūras.

Latvė Agnesė Rudzite-Kiriliova sukūrė įspūdingą dinozauro skulptūrą, prieš tai nupiešusi ne vieną eskizą. Ji sakė, kad idėjų buvo įvairių, bet pati festivalio vieta, graži gamta padiktavo, ko iš tikrųjų verta imtis.

"Nėra lengva "šlifuoti" detales. Skulptūra vadinasi "Evoliucija", todėl dinozauro pilve bus susirangęs žmogaus kūdikis. Man labai patinka gyvūnai, Palanga, kur menininkų namuose prieš keletą metų kūrė lietuviai ir latviai", - sakė menininkė, kurianti skulptūras iš ledo, sniego, bronzos ir medžio.

Daugiau fotografijų rasite spustelėję šią nuorodą.