Nuo fabriko darbininkės iki milijardierės: turtingiausios Kinijos moters sėkmės istorija

Į žiniasklaidos dėmesio centrą Čžou patenka nedažnai. Su žiniasklaida ji bendrauja itin retai, tačiau jos sėkmės paslaptį pavyko atskleisti. Č. Ciunfei gimė 1970 m. Siansiano mieste (Hiunanio provincija, Kinija). Jos mama mirė, kai mažylei buvo tik penkeri. Tėvas neturėjo galimybių tinkamai auklėti jauniausią ir iš trijų vaikų dukterį, nes dar prieš sutuoktinės mirtį nelaimingo atsitikimo metu buvo praradęs regėjimą. Todėl sulaukus 15-os, Čžou teko mesti mokyklą ir eiti uždirbti duoną šeimai. Mergina svajojo tapti madų dizainere, tačiau savo karjerą pradėjo regos lęšių gamykloje. Ši veikė netoli universiteto, todėl Čžou nusprendė pamėginti suderinti darbą ir studijas. Ji išmoko buhalterinės apskaitos, programavimo, muitinės operacijų ir net įgijo sunkvežimių vairuotojos pažymėjimą. Tačiau darbo sąlygos Čžou nelepino. "Dirbdavau nuo 8 iki 24 valandos, o kartais ir iki 2 val. nakties, - prisimena moteris. – Darbo pamainų pas mus nebuvo, dirbome dešimt žmonių – visi poliruodavome stiklą. Toks darbas man neteikė malonumo. Tad po trijų mėnesių nusprendžiau palikti darbovietę ir parašau viršininkui prašymą atleisti iš darbo." 1993 m., sukakus 22 m., mergina ėmėsi verslo – į jį investavo visas savo santaupas (3 tūkst. dolerių). Imtis verslo paskatino jos brolis. Jos įmonėlė siūlė klientams kokybiškesnius stiklo lęšius laikrodžiams. Visi kompanijos rūpesčiai gulė ant Čžou pečių. Ji projektavo gamybinę techniką, pati mokėsi trafaretinės spaudos būdų ir kitų sudėtingų technologijų. Taip po kelių metų gimė kompanija Lens Technology. Vėliau ji tapo išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių liečiamų ekranų stiklo gamybos pasauline lydere. Beje, įmonei suklestėti ypač padėjo bendradarbiavimas su Apple.

Č. Ciunfei savo darbą išmano iki smulkmenų. "Kartais ji pati sėda prie staklių ir tikrina, ar gamybos procese nėra klaidų, - savo viršininkę giria Lens Technology generalinis direktorius Džeimsas Čžao (James Czao). – Jei iškyla kokių nors nesklandumų, ji klausia: "Kodėl jūs neatkreipėte į tai dėmesio?" Tada jaučiuosi ypač nesmagiai." Pasaulinės liečiamų ekranų gamybos rinkos lyderės steigėja Kinijoje tapo naujo socialinio sluoksnio – moterų-verslininkių, kapitalą uždirbusių savo žiniomis ir kompetencijomis – pamatu. Tai – retas reiškinys verslo pasaulyje. Žurnalo Forbes duomenimis, Japonijoje tokių nuo nulio pradėjusių verslininkių milijardierių išvis nebuvo. O daugelis JAV ir Europos moterų milijardierių turtus paveldėjo. Jokioje kitoje pasaulio valstybėje nėra tiek daug nepriklausomų verslininkių-milijardierių, kiek yra Kinijoje. Masačiusetso technologijų institute MIT, JAV) dirbančio tarptautinės vadybos specialisto ir Kinijos verslo eksperto Chuano Jašeno nuomone, galbūt tam įtakos turėjo komunistinių laikų nuostata dėl moterų ir vyrų lygybės. Lens Technology kompanijoje Čžou priklausantis akcijų paketas vertinamas 7,2 mlrd. dolerių. Tačiau ji – ne tokia kinų verslo garsenybė kaip internetinių pardavimų milžino Alibaba steigėjas, milijardierius Džekas Ma. Kinijoje apie Čžou mažai kas girdėjęs. "Huanio provincijos dialektu tokias moteris vadiname "ba de man" – taip vadinamas žmogus, išdrįsęs imtis to, ko daugelis baiminasi imtis, - sako jos brolis, dabar – Lens Technology direktorių tarybos narys. Darbuodamasi savo įmonėje Čžou Ciunfei ištekėjo už buvusio viršininko, susilaukė kūdikio ir... išsiskyrė. Vėliau ištekėjo dar kartą ir susilaukė antro kūdikio – šįkart jos sutuoktiniu tapo seniai pažįstamas kolega iš cecho. Jis dabar irgi Lens Technology direktorių tarybos narys. Čžou darbo stilius labai primena maniją. Kompanijos būstinė įrengta pramoniniame pastate. Erdviame jos kabinete vienos durys veda į nedidelį gyvenamąjį kambarį. Taip ji turi galimybę pasivaikščioti savo gamyklos cechais ir dieną, ir naktį.

Milijardinį turtą Čžou uždirbo mobiliųjų telefonų dėka. 2003 m. jos įmonė vis dar gamino stiklo lęšius laikrodžiams, kai įmonės vadovei nelauktai paskambino kompanijos Motorola atstovai ir pasiteiravo, ar ji nenorėtų padėti jiems tobulinti stiklo ekraną naujam telefono modeliui Razr V3. Tada daugelis mobiliųjų telefonų ekranų buvo gaminami iš plastiko. Motorolos vadovams norėjosi stiklinio ekrano – tačiau tokio, kuris būtų tvirtas, atsparus smūgiams, įbrėžimams ir kad jame ryškiau matytųsi informacija, nuotraukos ir kitos multmedijos bylos. "Jie paskambino man ir pasakė: "Tiesiog sakykite mums "taip" arba "ne". Jei vis dėlto sutiksite, mes padėsime viską suorganizuoti, - prisimena Čžou. – Aš sutikau." Netrukus ji sulaukė ir kitų mobiliųjų telefonų gamintojų atstovų skambučių. Skambino iš HTC, Nokia, Samsung. 2007 m. rinkoje pasirodė liečiami iPhone ekranai ir radikaliai pakeitė mobiliųjų telefonų ekranų rinką. Vis dėlto korporacija Apple pasirinko Lens kaip ekranų gamintoją, todėl Čžou bendrovė tapo viena iš Kinijos verslo lyderių. Čžou negailėdama investavo į naujas technologijas, nusamdė aukštos kvalifikacijos techninį personalą. Kolegos prisimena, kad dėl naujų paskolų bankams ji užstatydavo absoliučiai viską. Trijuose Kinijos miestuose naujos gamyklos buvo statomos penkerius metus. "Ji – aistringa verslininkė, kuri į projektus įsitraukia visa galva, - pasakoja su Lens Technology bendradarbiaujančios bendrovės Corning direktorius Džeimsas Holisas. – Stebėjau jos kompanijos augimą. Dabar ji turi daugiau kaip 100 konkurentų. Vis dėlto Lens Technology – aukščiausios klasės žaidėjas."