Pagalbos prašymas keliavo per pusę Lietuvos, nors ugniagesiai – už kilometro

Medkirčiu dirbantis Viduklės gyventojas Česlovas praėjusį ketvirtadienį krapštėsi prie 1994 m. modelio „Renault Espace“: automobilio viduje tvirtino specialius laikiklius kirviams ir pjūklams.

 „Su miško darbininkų brigada važiuojame dirbti į įvairias Lietuvos vietas. Kartais tenka vykti kelis šimtus kilometrų – pavyzdžiui, į Varėnos rajoną. Norėjau padaryti, kad darbininkams būtų daugiau vietos, todėl ir sugalvojau pritvirtinti laikiklius įrankiams“, – aiškino Česlovas. Betvirtinant laikiklį, dujomis varomame automobilyje kilo gaisras.

Anot Česlovo, gaisro priežastis buvo trumpasis jungimas elektros įrangoje. Kaip bebūtų, tačiau automobilio galinėje dalyje įsiplieskusi ugnis labai greitai įsisiautėjo, mat iš sintetinio plaušo pagaminti senųjų modelių „Renault Espace“ kėbulai liepsnoja kaip popierius.

Ugniagesiai – šalia

Atrodė, kad pagalba visai netoli. Maždaug už kilometro nuo Česlovo garažo nuolatinėje parengtyje yra Viduklės gaisrininkų brigada. Kaip netrukus paaiškėjo, tuo metu Viduklės vyrai buvo pasirengę išvykti kiekvieną akimirką – net garažo durys buvo atidarytos. Tereikėjo kelių sekundžių sušokti į automobilį ir lėkti gesinti liepsnų.

Tačiau į bėdą patekęs Česlovas netrukus įsitikino, kad viskas ne taip jau paprasta, mat egzistuoja tam tikros pagalbos signalo ugniagesiams perdavimo procedūros, kurių privaloma laikytis. Kokia viso to prasmė, suvokti ne taip jau paprasta. Jei ne mįslingos procedūros, ugniagesiai iš Viduklės galėjo atvykto maždaug per minutę, tačiau atvyko po šešių minučių, kai iš automobilio tebuvo likę rėmai.

 Įmantrus būdas

Paaiškėjo, kad pagalbos signalas apie grėsmę gelbėtojams skrieja ne tiesioginiu keliu, bet įmantriu kilpiniu būdu. Štai kaip „gudriai“ viskas vyko: 10.01 val. iš Viduklės aliarmą siuntusio Česlovo skambutis, dideliu lanku aplenkdamas Viduklės ugniagesius, buvo nusiųstas į Klaipėdoje veikiantį Bendrojo pagalbos centro (BPC) skyrių. BPC Klaipėdos skyriaus operatorė redakcijai atsiųstame paaiškinime nurodė, kad „išsiaiškino pagrindinę informaciją (įvykio vietos adresą)“.

Atlikusi šį darbą, operatorė nepuolė apie tai pranešti Viduklės ugniagesiams. Kaip reikalauja tvarka, pagal redakcijai atsiųstą paaiškinimą, operatorė „parengė pranešimą apie pagalbos poreikį, kurį 10.02 val. perdavė BPC Alytaus skyriaus priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantiems pareigūnams“. Kol signalas mįslingai vingiais skraidė po Lietuvą, šalia įvykio vietos parengtyje esantys Viduklės ugniagesiai apie gaisrą dar nieko nežinojo.

Alytaus pareigūnai 10.03 val. (toliau cituojame pranešimą) „į įvykio vietą aliarmavo reikiamas pajėgas“. „Aliarmuotos“ buvo Raseinių gaisrininkų pajėgos. Pastarosios „aliarmavo“ Viduklės ugniagesius. Jie buvo „aliarmuoti“ 10.05 val. ir įvykio vietoje pasirodė 10.06 val. Kai atskubėjo gaisrininkai iš Raseinių, beveik visiškai supleškėjęs automobilis jau buvo užgesintas. Prieš tai Česlovas su pagalbininku automobilį jau buvo spėję išstumti iš garažo.

Jautėsi kalbantis poterius

 Viduklės ugniagesiai situacijos komentuoti nenorėjo. Vyrai pabrėžė, jog yra vykdytojai ir privalo griežtai laikytis patvirtintų instrukcijų. Prie automobilio griaučių vaikščiojančio Česlovo įsitikinimu, galiojančios instrukcijos yra nesusipratimas. Anot jo, tai, ką Viduklės ugniagesiams buvo galima išaiškinti per kelias sekundes, Klaipėdoje dirbančiai operatorei teko dėstyti gerokai ilgiau.

„Žinokite, ir juokas, ir pyktis ima prisiminus, kaip mes kalbėjomės. Ten tokia kvailystė, kad jūs net neįsivaizduojate. Klausinėja kaip per tardymą. Kol visus poterius iškalbi, gali visa Viduklė sudegti. Patikėsite ar ne, su operatore poterius kalbėjau apie 10 minučių“, – dar nenusiraminęs po automobilio gaisro savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ tvirtino vyras.

Vis dėlto atrodo, kad jis kalbėjosi ne dešimt minučių, bet trumpiau – ištikus šokui ir laukiant pagalbos laiko suvokimas gerokai pakinta: minutė gali pasirodyti kone kaip amžinybė.

Kartais susidaro eilė

Dėl ilgos šnekos paskambinus į BPC, savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ neseniai skundėsi ir Viduklėje Sodų gatvėje nuosavame name gyvenanti Regina, kuri praėjusio spalio pabaigoje ugniagesius kvietėsi dėl sprogimo katilinėje.

„Puoliau skambinti pagalbos telefonu. Operatorė man sukėlė dar vieną šoką – gal dešimt kartų tikslinosi adresą, o aš maldavau – greičiau siųskite man pagalbą“, – praėjus kelioms valandoms po gaisro savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pasakojo moteris.

 BPC redakcijai atsiuntė laišką, kuriame pakomentavo pagalbą kviečiančiųjų priekaištus dėl ilgai besitęsiančių pokalbių.

„Dažnai, kaip minėtais atvejais, pranešdami apie gaisrą žmonės dėl streso ir šoko pamiršta ir iš karto negali nurodyti įvykio vietos adreso, taip pat neretai pradeda konfliktuoti, neatsakinėti į Centro operatorių užduodamus reikalingus klausimus, todėl informacijos surinkimas užtrunka. Jei pranešėjas nepertraukinėtų pokalbio, nesiginčytų ir atsakinėtų į operatoriaus užduodamus klausimus, pranešimo priėmimas būtų priimtas trumpiau nei per 1 minutę, ir tai leistų pajėgoms dar operatyviau atvykti į įvykio (nelaimės) vietą. Taip pat akcentuojame, kad papildomi klausimai (ar yra degančio pastato viduje žmonių, kiek tų žmonių, kelių aukštų pastatas, medinis ar mūrinis, ar jame yra dujų balionas, dega lengvasis ar krovininis automobilis, ar yra šalia kitų pastatų ir pan.) yra būtini, nes nuo to priklauso kitų pagalbos tarnybų reagavimo pobūdis“.

 Tarnybos viršininkas Audrius Čiuplys savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ neslėpė, kad Centre trūksta skambučius priimančių operatorių – yra 50 laisvų vietų. Dėl darbuotojų trūkumo kartais net pasitaiko atvejų, kai paskambinusiojo prašoma palaukti, kol bus laisva kuri nors operatorė. Į tokią situaciją patenka apie 3 procentai skambinusiųjų.

Pasak A.Čiuplio, nors nustatyta, kad per metus vienam operatoriui turi tekti 10–12 tūkst. skambučių, šiuo metu operatoriai per metus priima ir per 20 tūkst. skambučių.

"Alio, Raseiniai"