Šiaudas skęstantiems: Lietuvos parlamente pateiktas pasiūlymas, kaip žaibiškai padidinti visų darbuotojų algas ir sumažinti emigraciją

Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Politikas siūlo įpareigoti darbdavį darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip 25 procentus gaunamo pelno. Lėšų suma, skirta darbuotojų skatinimui, nebūtų apmokestinama pelno mokesčiu. Darbuotojų skatinimo dydžiai ir tvarka būtų numatyti kolektyvinėse ir (ar) darbo sutartyse.

Portalo tv3.lt kalbintas V. A. Matulevičius vylėsi, kad įmonės pelno dalijimasis su darbuotojais padėtų lietuvius išlaikyti Tėvynėje.

„Visi matome, kad yra katastrofa su atlyginimais Lietuvoje. Akivaizdu, kad tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės masiškai bėga iš Lietuvos – jie negali užsidirbti ir pragyventi.

Kelis šimtus tūkstančių gauna bankininkai, pelningų įmonių vadovai, o darbuotojas gauna algos tūkstantėlį, jei litais skaičiuoti, arba 350 eurų su trupučiu, tai kaip prieš Dievą visa tai atrodo? Taip negali būti“, – kalbėjo Seimo narys.

Anot jo, 25 procentai pelno galėtų virsti darbuotojų priedais prie algų.

„Mes labai nesikišame į rinką, bet reikia tuos procesus prižiūrėti ir tam tikrais atvejais turi įsikišti valstybė. 25 procentai nuo pelno, tai yra nuo to, kas lieka darbdaviui… Aš juk nesakau, kad reikia pusę atimti, nes vadovas naktimis nemiega, mąsto, bet darbą daro visas kolektyvas, visas kolektyvas pridėtinę vertę kuria.

Ketvirtadalis nuo pelno atitektų darbuotojams – niekas nuo to nenukentėtų ir tai būtų priedas darbuotojams, juos tai paskatintų dirbti efektyviau“, – dėstė V. A. Matulevičius.

Nenori apie tai net diskutuoti

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas iš portalo tv3.lt išgirdęs, ką siūlo V. A. Matulevičius, teigė, jog apie tai net nevertėtų diskutuoti.

„Čia yra nesąmonė. Tai yra praeities reliktas. Čia net nėra apie ką diskutuoti. Nepraeis tas pasiūlymas, nes aš manau, kad Seimas yra brandesnis negu tokie atskiri kaip V. A. Matulevičiaus kažkokie keisti pasiūlymai. Žmogus atitrūkęs nuo gyvenimo ir viskas“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Anot jo, LDK su Seimo nariais yra diskutavę apie visai kitokį darbuotojų skatinimo modelį – Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymą, kuris artimiausiu metu turėtų būti svarstomas Trišalėje taryboje. D. Arlausko teigimu, darbdaviai siūlo numatyti, kad 25 procentai įmonės darbo užmokesčio fondo būtų skiriama įvairioms socialinėms iniciatyvoms, skirtoms darbuotojams, jų šeimoms.

„Įmonės galėtų investuoti į darbuotojų sveikatingumą, į darbuotojų atžalų vaikų darželių lankymą, išsilavinimą ir tai būtų neapmokestinama. Tai jokiu būdu nebūtų mokama pinigais.

Pavyzdžiui, įmonė galėtų sudaryti sutartį su sporto klubu, sveikatos įstaiga ir žmogus galėtų naudotis tomis paslaugomis. Ir dabar yra turtingų užsienio kapitalo įmonių, kurios gali apdrausti darbuotojus draudimo bendrovėje, bet čia viską gali daryti per draudimo bendroves ir tai yra apmokestinama. Taigi, tam tikras mechanizmas yra ir šiandien, bet ne visi juo gali pasinaudoti, jis yra gana klampus, nes reikia turėtų laisvų pajamų, sudaryti sutartis su draudimo bendrovėmis, o prie ko čia draudimo bendrovės? Įmonės turėtų tiesiogiai sudaryti sutartis su konkrečiais paslaugų tiekėjais“, – pasakojo darbdavių atstovas.

Perspėja – darbdaviai reikalavimą galėtų apeiti

Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Romas Lazutka perspėjo, jog siūlymas dalį įmonės pelno dalintis su darbuotojais gali reikšti ne ką kita, o verslo bendrovių suvalstybinimą. Be to, pašnekovas perspėja, jog V. A. Matulevičiaus nuostatą darbdaviai galėtų nesunkiai apeiti.

„Tai yra kišimasis į atlyginimų nustatymą, o paprastai to nedaroma rinkos ekonomikos šalyse. Tokiu atveju reikėtų labai smulkmeniškai keisti tą atlyginimų skyrimo sistemą.

Tuos 25 procentus pelno galėtų paskirti vienam žmogui, būtent tam direktoriui, kuris gali būti vienas iš įmonės savininkų. Gali tą dalį pelno skirti keliems darbuotojams, o kitiems nieko neskirti, tai vėl bus negerai. Tada reikėtų valstybei nustatyti, kaip, kuriems darbuotojams tuos 25 procentus nuo pelno skirti, valstybei reikėtų kištis smulkmeniškai, numatant, kiek, kam paskirstyti, tarsi suvalstybinti įmones“, – portalui tv3.lt aiškino R. Lazutka.

Atlyginimus siūlo didinti kitu būdu

R. Lazutkos įsitikinimu, siekiant gerinti darbuotojų pragyvenimą, reikėtų didinti pelno mokestį, taikomą įmonėms.

„Kaip tik reikėtų ne atleisti nuo mokesčių, o pelno mokestį padidinti. Tada tos įmonės, kurios gauna didelį pelną, sumokėtų daugiau, o paskui valstybė jau gali remti tuos žmones, kurie nepakankamai užsidirba.

Jeigu valstybė surinktų daugiau mokesčių iš tų pelnų, kurie yra dideli, tai tada galėtų sumažinti PVM ir tiems darbuotojams maisto produktai taptų pigesni arba galėtų valstybė remti šeimas, kurios turi vaikų, finansuoti labiau švietimo sistemą, kad būtų pigesni, tarkime, mokiniams skirti pratybų sąsiuviniai“, – komentavo ekonomistas.

Anot R. Lazutkos pelno mokesčio padidinimas net galėtų tapti akstinu didinti darbuotojų darbo užmokestį.

„Dabar yra įtarimai dėl prekybos centrų, kad dideli antkainiai ir dėl to dideli pelnai, tai yra labai paprastas būdas – tiesiog imti didesnį pelno mokestį ir tada kaip tik įmonėms nebus tokio didelio suinteresuotumo laikyti mažas algas, nes darbdavys skaičiuos taip: „jeigu aš mažas algas moku, dėl to pas mane lieka didelis pelnas, bet nuo jo reikia daug sumokėti valstybei “. Tuo tarpu, jeigu bus padidintos algos darbuotojams, sumažės pelnas, reikės mažiau mokėti valstybei, bet darbuotojai, gavę didesnes algas, labiau stengsis, darbdavys galės pasirinkti tinkamesnius darbuotojus, galės konkuruoti su kitais, prisivilioti kitus darbuotojus didesnėmis algomis.

Taigi, pelno mokesčiu galima paskatinti, kad ne taip apsimokėtų jį pasiimti, nes dabar, jeigu tu darbuotojui išmoki algą, tai didelius mokesčius reikia mokėti kartu su alga, ypatingai „Sodrai“, o, jeigu pasiimti pelno forma, tai tie mokesčiai gerokai mažesni. Tiesiog tuos mokesčius reikėtų taip subalansuoti, kad nebūtų paskatų tas algas laikyti mažomis“, – aiškino profesorius.