Tikroji FTB agentų kasdienybė: nieko panašaus, ką rodo filmai

Nuo 1972 m. tris dešimtmečius G. Noesneris dalyvavo daugybėje įkaitų, slapstymosi ir savižudybių dramų, tyrė daugiau nei 120 amerikiečių pagrobimų užsienyje bylų, susidūrė su kalėjimo riaušėmis, religinių fanatikų išpuoliais, teroristiniais ambasadų ir lėktuvų užgrobimais.

Būdamas 65 metų G. Noesneris papasakojo, kokia iš tiesų yra FTB darbuotojų kasdienybė.

Įsidarbinti – sunku

Į FTB G. Noesneris pasuko vos baigęs koledžą. Pirmiausia jis turėjo užpildyti formalų prašymą, pagal kurį FTB ištyrė jo praeitį. Vėliau sekė fizinio pasirengimo testas. „Taip pat buvo žinių patikrino testas ir darbo pokalbis“, – pasakojo G. Noesneris.

Jo teigimu, priėmimo į FTB procesas užtrunka labai ilgai, nes viskas yra tikrinama ir stebima: „Pareigūnai apklausia tavo šeimą, draugus ir kaimynus, siekdami suprasti, koks iš tikro žmogus esi, ir įsitikinti, kad neturi priklausomybių, polinkio į nusikaltimus ar psichinės sveikatos problemų.“

G. Noesneris mano, kad dėl tokio ilgo darbinimo FTB praranda daug vertingų kandidatų, kurie, ilgą laiką nesulaukdami jokio atsakymo iš biuro, tiesiog nusprendžia pasirinkti kitą karjeros kelią.

Geriausia darbo dalis – įkaitai

„Geriausias dalykas dirbant FTB – įkaitų dramos“, – teigė G. Noesneris.

Jį visuomet žavėjo galimybė iš pavojingų situacijų išsisukti naudojantis tik savo komunikaciniais sugebėjimais. 1990 m. G. Noesneris buvo paskirtas dirbti derybininku.

„Jei kur nors įvykdavo užgrobimas ar riaušės, mes vykdavome į vietą. Turėjome išmanyti ne tik kaip elgtis kritinėse situacijose, bet ir žinoti daug dalykų apie žmonių elgseną, psichines problemas, asmenybės ypatumus“, – pasakojo FTB darbuotojas.

G. Noesneris ne tik dalyvavo operacijose, bet ir keliavo po pasaulį mokydamas kitus. FTB agentas aplankė beveik 60 skirtingų šalių.

Pasimatymai su šeima – retenybė

„Pati blogiausia mano darbo dalis buvo tai, kad aš trečdalį laiko praleisdavau kelionėse, todėl retai mačiausi su šeima. Buvau geras tėvas – bandžiau treniruoti savo vaikų sporto komandą ir elgtis gerai, bet realybėje tikrai daug ką praleidau“, – apgailestavimo neslėpė G. Noesneris.

Darbas savaitgaliais taip pat yra FTB kasdienybė: „Bankų plėšikai turi tokį keistą įprotį bankus plėšti penktadienio vakarais. Visą savaitę lauki savaitgalio su šeima, o penktadienio vakarą kas nors įsiveržia į banką, ir visi tavo planai žlunga.“

G. Noesneris pasakojo, kad FTB turi posakį „Šeima – pirmoje vietoje“. „Tačiau tai ne tiesa, tai tiesiog nesąmonė“, – neslėpė jis.

Nė vienas iš trijų G. Noesnerio vaikų nesvajojo apie darbą Federalinių tyrimų biure. „Tikriausiai todėl, kad jie matė, kaip šis darbas atima šeimos gyvenimą“, – mano jis.

Traumuojančios patirtys

„Labai gerai atsimenu įvykį 1988 metais, kai turėjau išgelbėti moterį su vaiku bei įtikinti vyrą išeiti į lauką, kur jis buvo nušautas. Tai buvo pirma mano tikrai rimta situacija“, – pasakojo G.Noesneris.

Baisiausias įvykis, kuriame jam teko dalyvauti, – 1993 m. vykęs šturmas prieš „Dovydo šakos“ sektantus, kurie Teksase, Veiko miestelio fermoje, buvo įkūrę tikrą karinę gyvenvietę.

„Pirmoji dalis buvo sėkminga, nemažai žmonių buvo paleista, bet vėliau atsitiko tai, kas tapo baisiausiu įvykiu mano darbe. Viskas baigėsi labai tragiškai“, – pasakojo FTB agentas.

Vykdydama šturmą, FTB netyčia padegė šieno prikimštą fermą ir dauguma sektos narių sudegė.

Filmai meluoja

„Beveik niekuomet nesibaiminau dėl savo gyvybės. Buvau atsidūręs pavojingose situacijose, bet dažniausiai derybos vykdavo iš saugaus atstumo“, – pasakojo G. Noesneris.

Jis teigė, kad filmų scenos, kai derybininkas pakeltomis rankomis bando prisiartinti prie ginkluoto užpuoliko neturi nieko bendra su realybe.

Jis taip pat pasakojo, kad dažnai FTB agentai yra vaizduojami kaip šalti, neturintys humoro jausmo ir labai racionalūs. „Realybėje patys geriausi FTB agentai gali būti labai linksmi, komunikabilūs ir turintys gerą humoro jausmą“, – pasakojo G. Noesneris.

Tai logiška – FTB pareigūnai turi priversti žmones nusiraminti: kad liudininkas padėtų pareigūnams, kad nusikaltėlis prisipažintų, dirbtų kartu su policija, o ne prieš juos. Dėl to sugebėjimas patikti žmonėms – labai svarbus FTB agentams.

„Netiesa ir tai, kad FTB visuomet šnipinėja visus, viską žino ir turi galimybę surinkti bet kokią informaciją. Tai tikrai nėra tiesa“, – pasakojo G. Noesneris.

Labiausiai juoką jam keliantis mitas apie FTB darbą – situacijos filmuose, kai nusikaltimo vietoje pasirodo FTB pareigūnas ir liepia policininkams pasišalinti: „FTB agentų arogancija yra visiškai sukurta Holivudo. Dažniausiai FTB ir policija bendradarbiauja ir dalinasi informacija“.