FTB įvarytas į kampą: ką daryti su „vienišų vilkų“ problema?

50 žmonių nušovusio O.Mateeno atžvilgiu anksčiau, 2014 metais, buvo vykdytas tyrimas. Buvo tiriami jo ryšiai su vienu sprogdintoju mirtininku – JAV piliečiu Moneru Mohammadu Abusalha, kuris vėliau susisprogdino Sirijoje.

Be to, kaip teigė specialusis agentas Ronaldas Hopperis, „FTB apie Mateeną pirmą kartą sužinojo 2013 metais, kai jis bendradarbiams išdėstė kurstytojiškus komentarus, keliančius įtarimus dėl galimų ryšių su teroristais“.

Abu atvejai esą buvo „nuodugniai ištirti“, tačiau realios grėsmės nenustatyta. O dabar aiškėja, kad prieš įsiverždamas į naktinį klubą O.Mateenas prisiekė ištikimybę grupuotei „Islamo valstybė“.

Ar reikėjo nutraukti tyrimą?

JAV teisėsaugos pareigūnai, buvę FTB agentai ir kovos su terorizmu ekspertai kone vieningai sutinka, kad problema išties didelė.

Nors šalies pareigūnai jau ne vienerius metus skelbia įspėjimus, kad „vienišus vilkus“, kurie nėra akivaizdžiai susiję su ekstremistinėmis grupuotėmis, yra ypač sunku susekti prieš jų planuojamus išpuolius.

Ir nors bent jau Orlando šaulio O.Mateeno atveju jis buvo žinomas FTB, specialistai pabrėžia, kad FTB tyrėjai paprastai „išanalizuoja visus įmanomus aspektus ir, neradę grėsmės, nutraukia bylą“.

„Jei nėra ką daugiau tirti, nėra ką daugiau tirti. Atrodo, kad kalbant apie O.Mateeną nebuvo ką daugiau tirti ir reikalas buvo uždarytas. Tai normalu“, – „The Guardian“ teigė Errollas Southersas, buvęs FTB kontržvalgybos ir terorizmo ekspertas.

Dabar jau įsiplieskia diskusijos dėl to, ar asmuo, vien apklaustas FTB, gali keliauti lėktuvu, įsigyti ginklą. Esą net jei grėsmių nebuvo nustatyta, tokį asmenį reikėtų nuolat stebėti. Kritikai primena teisę į privatumą.

Šešėlis krenta visam gyvenimui

Kaip teigia buvę FTB darbuotojai, biuras saugo duomenis apie apklaustus asmenis net nustačius, jog jie nekelia grėsmės.

Tačiau informacijos „išleidimas“ už biuro ribų – kitoms agentūroms ar privačioms saugumo kompanijoms – kertasi su Amerikoje gerbiama teise į privatumą.

„Perdavus šiuos duomenis, asmens privatumui padaroma didžiulė žala, – tvirtino buvęs FTB tyrėjas, dabar Niujorko universitete dirbantis Michaelas Germanas. – Jei apie asmenį paskleidžiama įtarimų, jis niekada neįrodys, kad nėra teroristas“.

Be to, JAV pilietiniai aktyvistai anksčiau yra skelbę susirūpinimą, kad FTB gali rinkti informaciją apie asmenis, kurių stebėjimui nėra faktinio pagrindo.

Tokia tvarka buvo įteisinta 2009 metais – dokumente leidžiama gauti tokius duomenis kaip darbovietė, paso duomenys, socialinio draudimo numeris, telefoninių pokalbių įrašai, elektroninio pašto paskyros turinys.

Tiesa, tame pačiame dokumente rekomenduojama nutraukti preliminarius tyrimus, jei nėra nustatoma grėsmių. Buvę FTB tyrėjai „The Guardian“ teigė, kad taip siekiama neužkrauti teisėsaugos tarnybų pernelyg dideliu krūviu, be to, kiltų rizika nepastebėti tikrų grėsmių.

Profilį sudaryti sudėtinga

Situacija išties paini. Vis dėlto ekspertai pabrėžia: norint susekti „vienišus vilkus“ prieš jiems įvykdant teroristinius išpuolius būtina tvirtinti vyriausybės tarnybų ir bendruomenių ryšius.

O pasitikėjimo trūksta. Antai JAV musulmonų bendruomenės įžvelgia, kad yra laikomos grėsme neišskiriant atskirų asmenų – FTB ir policijos agentai yra infiltravęsi į mečetes, turi savų informatorių.

Kol kas nustatyti, kokie asmenys rengiasi įvykdyti teroristinį išpuolį, be galo sunku.

E.Southersas primena, kad FTB buvo nutraukęs tyrimą ir brolių Carnajevų, kurie vėliau surengė ataką per Bostono maratoną 2013-aisiais, atžvilgiu.

„Tai rodo, kaip sunku nustatyti žmones, kurie gali pasielgti taip, kaip pasielgė O.Mateenas. Profilio tiesiog nėra“, – teigė E.Southersas.