Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Ekstremalus sportas taip vadinamas ne be priežasties. Šiurpą keliančiame vaizdo įraše užfiksuotas parasparnininko kritimas. Susipainiojus sparno virvėms vyras dar bandė pasinaudoti atsarginiu parašiutu, tačiau ir jis nepadėjo – matyti, kad pilotas rėžiasi į žemę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nelaimė įvyko šių metų birželį Austrijoje. Jaunas parasparnio pilotas nusprendė pasimėgauti skrydžiu sudėtingomis sąlygomis. Nors matyti, kad stipriai pučia vėjas, tai nėra neįprasta – parasparniai sklando ir tokiu oru. Kalnuotoje vietovėje netoli Kioseno Austrijoje parasparniai dangų raižo gana dažnai, tačiau šis pasiskraidymas baigėsi nelaimingai. Staigus vėjo gūsis supainiojo sparno virves – matyti, kaip pilotas netikėtai praranda orlaivio kontrolę. Parasparnis pradeda suktis ir blaškytis, greitai artėdamas link žemės. Nors matyti, kad pilotas dar bando išsisukti iš labai pavojingos situacijos, vilties atgauti orlaivio kontrolę – mažai. Vyras dar bandė pasinaudoti atsarginiu parašiutu, tačiau ir šis įsipainiojo. Jauno piloto gelbėjimosi strategija nebuvo visai tobula – atsarginiam parašiutui nebuvo vietos išsiskleisti. Todėl vyras greitai rėžėsi į žemę. Vaizdo įraše matyti, kaip savo nuotykio pabaigoje pilotas panikuoją ir rėkia, bet staiga nutyla, kuomet trenkiasi į apačioje buvusį mišką. Medžiai pristabdė kritimą ir vyrą išgelbėjo. Tai – netikėta sėkmė, nes vyras išsisuko palyginti sveikas. Po kritimo jis šešias dienas praleido ligoninėje, bet jokių operacijų atlikti nereikėjo. Dabar jis vėl ruošiasi skraidyti. Laimingai pasibaigusi nelaimė vaizdo įraše Parasparniai – palyginti saugūs pramoginiai orlaiviai. Jie gali skraidyti ir gana vėjuotomis oro sąlygomis, tačiau tam reikia nemažai patirties. Įprastai parasparniai kyla kalnuotose vietovėse ir vėjas jiems tik padeda pakilti. Jie grakščiai sklendžia dangumi, šokinėdami nuo vienos į viršų keliančios oro bangos ant kitos. Lietuvoje nėra didelių kalnų, todėl parasparniai dažniausiai būna motorizuotai (turi variklį) arba yra tempiami kito orlaivio ar antžeminės transporto priemonės. Susipainiojus sparno diržams išsisukti labai sunku, nes parasparnis iš karto pradeda suktis spirale ir kristi ant žemės. Nesunku prarasti orientaciją ir supanikuoti. Kai kurie kiti pilotai panašiose situacijose pjauna sparno virves ir skleidžia atsarginį parašiutą. Tačiau kadangi prasparniai dažnai skraido palyginti žemai, tam dažnai nepakanka laiko. Neaišku, ar šįkart pilotas net nesvarstė pjauti virves ar suprato, kad tam nėra laiko, ar tiesiog pasimetė ir nebuvo pasiruošęs. Žinome tik tiek, kad jam labai pasisekė, nes kritimas buvo visiškai nevaldomas ir lengvai galėjo pasibaigti ant ne tokios minkštos pievos. |