Viena baisiausių mirčių: vienas neatsargus žingsnis ir prasideda košmaras, kurį greitai keičia euforija, o lemtinga – kiekviena minutė

Kasmet tai viena, tai kita istorija nuvilni per Lietuvos žiniasklaidą, kuomet jūroje ar ežere nuskęsta žmogus. Šiemet, visai neseniai, jūra pasiglemžė du berniukus ir vieną iš jų gelbėjusį tėtį.

Vaikystėje patirtas košmaras – gilus randas atminty

Kiekviena tokia istorija itin skaudžiai paliečia ir Gabrielę Balčytytę, kuri prieš beveik dešimtmetį skendo pati, o šios nelaimės randai gyja ligi šiol. „Buvau vaikas, kartu su draugėmis ėjome prie ežero maudytis. Viskas buvo smagu, iki kol nepaėjau dešimt metrų į šoną“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi mergina. Anot pašnekovės, jai staiga ėmė trūkti oro, nesuprato, kas darosi, kojomis nesiekė dugno, o burna sėmė gurkšnius vandens.

„Bandžiau šauktis pagalbos, tačiau niekas negirdėjo. O gal galvojo, jog apsimetu. Juk vaikai, – sako Gabrielė, iki šiol su gniužulu gerklėje pasakojanti šį košmarą, – Bet staiga apėmė toks geras jausmas. Lyg euforija. Toks lengvumo pojūtis. Daugiau neatsimenu. Tik tą momentą, kai jau buvau krante.“

Mergina iki šiol dėkinga vyrui, išgelbėjusiam ją. „Net ir praėjus daug metų vengiu didelių vandens telkinių, nejaukiai juose jaučiuosi iki šiol. Turiu kovoti su savimi“, – pasakoja G. Balčytytė.

Viena baisiausių mirčių

Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus gydytoja dr. Neringa Balčiūnienė tikina, jog skendimas tikrai viena baisiausių mirčių – kadangi žmogus tiesiog uždūsta po vandeniu.

„Skęstant vanduo patenka į kvėpavimo takus, įvyksta balso klosčių spazmas, žmogus negali įkvėpti ir kvėpavimas sustoja. Netenkama sąmonės ir atsivėrus kvėpavimo takams vanduo patenka ir į plaučius. Kadangi sustoja kvėpavimas, ima retėti širdies veikla, įvyksta širdies sustojimas, – pasakoja gydytoja. – Pagrindinė mirties priežastis skendimo metu yra deguonies stygius. Žmogus negali kvėpuoti, deguonis nepatenka į organizmą, dėl to vėliau sustoja širdis.“

Anot pašnekovės, kuo ilgiau žmogus skęsta, tuo mažesnė tikimybė, jog jo gyvybę pavyks išgelbėti. Jei skenduolis vandenyje išbuvo 10 minučių – jį atgaivinti tikimybė didelė, tačiau jei vandenyje jis išbuvo beveik pusvalandį – dėti daug vilčių nereikėtų: „Taip pat įtaką daro ir vandens temperatūra. Jei ji labai žema, o žmogus vandenyje išbuvo ilgesnį laiką, tikimybė jį išgelbėti didesnė nei iš šilto vandens.“

Kad maudynės neapkarstų – svarbiausia saugumas

Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje paskendo 190 žmonių. Jog ši statistika kasmet mažėtų – Kauno klinikų gydytoja primena kelias esmines taisykles.

„Visų pirma, reiktų maudytis tik tam skirtose vietose, kuriose yra paplūdimiai, gelbėtojai. Svarbu paisyti ir įspėjamųjų ženklų. Nesimaudyti nežinomose vietose, o ypač nešokinėti žemyn galva, kur nežinote, koks gylis toje vietoje. Taip pat svarbu vaikus nuo mažumės mokyti plaukti ir diegti saugių maudynių taisykles“, – sako intensyvios terapijos skyriuje dirbanti medikė.

Medicinos mokslų daktarė teigia, jog dažniausiai skęsta, tie, kurie pervertina savo galimybes ir per daug pasitiki savimi. Ne mažą vaidmenį tokiose situacijose atlieka ir alkoholis. Anot N. Balčiūnienės nepatartina maudytis neblaiviems, pavargusiems, sušalusiems ir persikaitinusiems.