Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename

Nenugalimoji „AŠ karta“ - kas nutiko su dabartiniu jaunimu? Net ir psichologai neranda bendro sutarimo

2017-11-27 (4) Rekomenduoja   (-8) Perskaitymai (110)
    Share

Sparčiai populiarėjant socialiniams tinklams, psichologai nebesutaria, kaip reikėtų vadinti šiuolaikinį jaunimą – „AŠ karta“ ar „MES karta“.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jie turi beribes galimybes save pristatyti ir visapusiškai reikštis socialiniuose tinkluose. Jie gyvena kultūroje, kurioje pasitikėti savimi yra neabejotinai kur kas svarbiau, negu mokytis. Tačiau ar dėl to tūkstantmečio kartos jaunimas labai skiriasi nuo ankstesnių kartų? Ar tai skatina šiuolaikinius jaunuolius tapti didesniais savanaudžiais ir narcizais? Apie tai –knygų autoriaus, psichologo dr. Christiano Jarretto straipsnyje, kuris skelbiamas BBC rubrikoje „Future“.

Psichologų nuomonės šioje vietoje išsiskiria. Vieni sako, kad duomenų, patvirtinančių, jog šių dienų jaunimas yra vienareikšmiškai „AŠ karta“, esama daugiau negu pakankamai. Kiti ne ką mažiau tvirtai įsitikinę, kad taip nėra. Kad ir kaip ten būtų, mūsų visų džiaugsmui daugėja įrodymų, jog, laikui bėgant, žmonės keičiasi į teigiamą pusę.

Egzistuoja daugybė mitų

Viena žymiausių požiūrio, kad šių laikų jaunuoliai yra didesni narcizai ir egocentrikai negu ankstesnių kartų atstovai, propaguotoja – Kalifornijos San Diego valstijos universiteto (JAV) psichologijos profesorė, straipsnių ir knygų autorė Jean Twenge, kartų kaitą tyrinėjanti jau daugiau kaip 15 metų. 

Ji tvirtina, kad dabartinę narcisizmo bangą sukėlė kultūriniai pokyčiai, visų pirma, per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai išaugęs dėmesys individualizmui. Ir tėvai, ir visuomenė šiais laikais daug labiau akcentuoja individualius jauno žmogaus pasiekimus negu jo pilietines pareigas.

Kita galima teorija – kad dabartinio jaunimo polinkis į narcisizmą sietinas su reiškiniu, kuris vadinamas „savivertės judėjimu“ (angl. self-esteem movement). Šis judėjimas pagrįstas įsitikinimu, kad daugelis visuomenėje kylančių problemų – pradedant priklausomybe nuo narkotikų ir baigiant smurto protrūkiais – kyla dėl žemos žmogaus savivertės, todėl ją būtina kelti. 

Vis dėlto daugybė tyrimų rodo, kad tai nėra tiesa. Knygoje „50 Great Myths of Popular Psychology“ (pažod. vert. – „50 didžiųjų populiariosios psichologijos mitų“) 33-iu numeriu pažymėtas mitas skamba taip: „Žema savivertė yra pagrindinė psichologinių problemų priežastis“. Nepaisant to, minėtas judėjimas neišgaravo be pėdsako. Antai per paskutinius du praėjusio amžiaus dešimtmečius buvo dedamos itin didelės pastangos, siekiant apsaugoti jaunuomenę nuo neigiamos kritikos (pavyzdžiui, vengta rašyti prastus pažymius), baiminantis, kad tai nesužlugdytų jaunuolių savivertės. Vietoj to, vaikams buvo stengiamasi įdiegti meilę sau ir įtikinti juos, kad jie – išskirtinės asmenybės.

Tie patys bruožai specialistų vertinami priešingai

J. Twenge teorija iš esmės grindžiama nusistovėjusia narcisizmo lygio vertinimo priemone, vadinamuoju narcisistiškos asmenybės testu (angl. Narcissistic Personality Inventory, NPI). Tai 40-ies punktų testas, kurį atliekant reikia pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų variantų: vienas jų rodo polinkį į narcisizmą (pvz., „Man seksis“), kitas – ne („Aš nesureikšminu sėkmės“). J. Twenge atlikto amerikiečių koledžo studentų tyrimo rezultatai rodo, kad narcisizmo rodiklis pamečiui auga. Pavyzdžiui, ji su kolegomis nustatė, kad beveik du trečdaliai 2009-ųjų imties tiriamųjų, palyginti su 1982-ųjų imtimi, yra labiau linkę į narcisizmą.

Apibendrindama surinktus duomenis, 2013 m. J. Twenge rašė: „Šiuo momentu duomenys aiškiai rodo, kad šių dienų jaunuoliai (gimę po 1980 m.), palyginti su ankstesnėmis kartomis, yra labiau „AŠ karta“, o ne „MES karta“.

Vusteryje (JAV) įsikūrusio Klarko universiteto profesorius Jeffrey Arnettas šiam požiūriui nepritaria. Jo įsitikinimu, amerikiečiai koledžo studentai anaiptol neatspindi jaunų žmonių visumos. Jis taip pat abejoja, ar minėtas testas apskritai yra tinkama priemonė narcisizmui vertinti. Pasak jo, tai, kas pagal šį testą vertintina kaip narcisistiškos savybės, gali būti nuoširdžiai ir saikingai savimi pasitikinčio žmogaus bruožai. Kaip pavyzdį jis nurodo pasirinkimų porą „Aš atkaklus“ / „Norėčiau būti atkaklesnis“.

Atsižvelgdamas į tai, kad dabar jauni žmonės yra labiau linkę savanoriauti ir tolerantiškiau žiūri į įvairovę, J. Arnettas teigia, esą jo požiūris yra tiesioginė J. Twenge požiūrio priešingybė: šiuolaikiniai jaunuoliai yra ne tik mažiau narcisistiški – jie yra „išskirtinai dosni karta, teikianti didelių vilčių, kad pasaulis taps geresnis“.

Kaip pažymima straipsnyje, duomenų, kad yra būtent taip, kaip sako J. Arnettas, sparčiai daugėja. Asmenybės psichologijos profesorius Brentas Robertsas su kolegomis neseniai atliko tyrimą (jis dar tik bus publikuojamas žurnale „Psychological Science“), kuriame palygino minėto narcisizmo lygio vertinimo testo rezultatus, gautus apklausus įvairias trimis skirtingais laikotarpiais (1990–2000 m., 2000–2010 m. ir po 2010-ųjų) tris Amerikos universitetus lankiusių studentų (viso per 50 tūkst.) imtis. Kitaip nei atliekant kitus tyrimus, B. Robertso vadovaujama tyrėjų komanda vertino ne tik narcisizmo lygį, bet ir kitas su tuo susijusias žmogaus savybes – tuštybę, puikybę ir lyderiškumą.

B. Robertsas neatmeta galimybės, kad vyresnių kartų atstovai gali būti jau primiršę, kad ir jie patys, būdami jauni, tryško narcisizmu. „Prisiminimai gali klaidinti, – sako jis. – Mes paprasčiausiai nepamename, kad tokio amžiaus taip pat buvome ganėtinai egocentriški.“

Socialinių tinklų įtaka

J. Twenge su kolegomis tvirtina, kad narcisizmas įsigali vis labiau. Be kita ko, ji nurodo išsiaiškinusi, kad, pavyzdžiui, palyginti su devintojo dešimtmečio hitais, šiuolaikinėse pop dainose yra daugiau žodžių, kuriais akcentuojamas dėmesys sau, o dabartinėse knygose, palyginti su septintojo dešimtmečio ir kiek vėlesne literatūra, daugiau tokių žodžių ir frazių kaip „aš ypatingas“ ir pan. Ji netgi daro prielaidą, kad būtent todėl, kad įsigalėjo ši individualizmo kultūra, tėvai savo vaikams vis rečiau suteikia įprastus vardus.

O kol tarp mokslininkų verda diskusijos, socialiniai tinklai „lūžta“ nuo asmenukių ir nuo pranešimų visiems ir visur apie tai, kaip kas jaučiasi, ką veikia ir ką galvoja. Sunku atsiginti nuo minties, kad ši technologinė ir kultūrinė kaita iš tiesų gali skatinti tuštybės ir narcisizmo įsigalėjimą, rašo Ch. Jarrettas.

J. Twenge šią sąsają aptarė dar 2013 m. „The New York Times“ publikuotame straipsnyje. Socialinę žiniasklaidą ji anuomet pavadino „narcisizmo sukėlėja“ (angl. narcissism enabler), bet pripažino, kad duomenų, kuriais būtų galima tai patvirtinti, yra nedaug. Įvertinus esamą informaciją, tai atrodo akivaizdu – juk narcizai yra labiau linkę dalintis asmenukėmis, tačiau, kita vertus, tai nereiškia, kad dalijimasis asmenukėmis žmogų automatiškai paverčia narcizu. Priešingai – esama įrodymų, kad kuo žmogus šiltesnis, draugiškesnis ir pasitikintis kitais, tuo labiau jis linkęs aktyviai reikštis socialiniuose tinkluose.

Žmonės ne tik protingėja, bet ir gerėja?

Mokslininkai jau seniai yra išsiaiškinę, kad žmonės pamažu darosi protingesni. Jei tiksliau, per dešimtmetį intelekto koeficientas padidėja maždaug trimis punktais. Tai vadinama Flino efektu (iš Naujosios Zelandijos kilusio akademiko Jameso Flynno, kuris pirmasis iškėlė šią mintį, garbei). Nuo ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki dabar intelekto testų rezultatai reikšmingai pagerėjo. Tai lėmė patys įvairiausi veiksniai – nuo rizikos susirgti užkrečiamomis ligomis sumažėjimo iki geresnės vaikų lavinimo kokybės. Tačiau dabar mokslininkai spėja, kad galbūt panašiai kinta ir asmenybės bruožai. 

Vieno šiemet suomių tyrėjų paskelbto tyrimo duomenimis, greičiausiai taip ir yra. Helsinkio universiteto psichologo Markuso Jokelos vadovaujama tyrėjų komanda išanalizavo beveik pusės milijono šauktinių į privalomąją karo tarnybą, gimusių 1962–1976 m., asmenybės duomenis, kurie buvo surinkti, kai tiriamiesiems buvo 18 arba 19 metų. Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad iš eilės pagal amžių einančių imčių dalyviai ilgainiui įgyja vis daugiau ekstravertiškumą (socialumas, energingumas) ir sąmoningumą (pareigos jausmas, atkaklumas siekiant tikslų) rodančių bruožų.

Įdomu tai, rašo Ch. Jarrettas, kad, suomių tyrėjų duomenimis, pasitikėjimo savimi lygis didėja. Narcisizmo tyrimus ši išvada galėtų patvirtinti arba paneigti, atsižvelgiant į tai, ar pasitikėjimas savimi laikytinas sveiku, ar nesveiku bruožu, tačiau suomių tyrėjai šio aspekto neįvardija.

Taigi šių dienų jaunimas, palyginti su ankstesnėmis kartomis, ko gero, labiau pasitiki savimi. Ar tai mes įvertinsime kaip teigiamą ir sveikintiną, ar kaip neigiamą ir polinkį į narcisizmą rodantį ženklą, gali daugiau pasakyti ne apie juos, o apie mus pačius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(15)
Reitingas
(-8)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
152(0)
139(0)
48(1)
47(3)
35(1)
30(2)
30(3)
26(0)
26(0)
23(1)
Savaitės
190(0)
188(0)
183(0)
183(0)
175(0)
Mėnesio
301(3)
289(0)
289(6)
288(2)
287(1)