Išsivysčiusios šalys nusivylė alkoholiu? Kaip viskas keičiasi tiesiog akyse

Kada pastarąjį kartą gėrėte alkoholio? Alų, žiūrėdami futbolą, taurę vyno po žiemos atsidariusioje restorano terasoje, ką nors stipresnio bare po darbo savaitės vakare daugeliui alkoholis atrodo neatsiejama gyvenimo dalimi. Negeriantis žmogus kelia klausimus. Už vairo? Antibiotikai? Laukiasi? O tuo tarpu tyrimai rodo, kad daugelyje šalių požiūris į alkoholio vartojimą kinta – jaunoji karta vis rečiau šį įprotį laiko maloniu. Guardian straipsnio autoriai kelia klausimą: nejaugi gėrimas tampa tokiu pačiu socialiai nepriimtinu įpročiu, kaip ir rūkymas?

Nacionalinės statistikos tarnybos (Office for National Statistics, ONS) duomenimis, Didžiojoje Britanijoje išgeriančių suaugusiųjų dalis dabar yra mažiausia per visą istoriją. Beveik 57% vyresnių nei 16 metų apklausoje dalyvavusių žmonių pripažino, kad vartojo alkoholį prieš savaitę. Tai gerokai mažiau, nei 2005 metais, kai reguliariai išgerdavo 64%. 20% apklaustųjų teigė visiškai negeriantys. Duomenys patvirtino prieš keletą metų sociologų pastebėtą tendenciją: visuomenė pamažu sukasi nuo alkoholio. Ir tai priklauso nuo amžiaus grupės: kūdikių bumo karta (gimę 1946 m. – 1964 m.) ir vyresni geria maždaug taip pat, kaip ir anksčiau, o štai naujoji karta geria vis mažiau.

Kaip išsiaiškino sociologai, labiausiai mėgsta išgerti 45–64 metų amžiaus grupė: 60% moterų ir 69% vyrų teigė per pastarąją savaitę vartoję alkoholį. Tuo tarpu jaunimas girtauja rečiau už tėvus: neseniai gėrę pripažino mažiau nei pusė (48%) 16–24 metų amžiaus žmonių. Tai 20% mažiau, nei 2005 metais. Ši tendencija primena santykių su rūkymu evoliuciją, teigia Guardian. ONS duomenimis, 1974 metais DB rūkė pusė suaugusiųjų, tuo tarpu 2017 m. jų liko vos 16%. Rūkymo mažėjimą lėmė įstatyminiai ribojimai ir sveikatos priežiūros įstaigų prieš rūkymą nukreiptos kampanijos. Nuo 2003 metų Jungtinėje Karalystėje uždrausta cigaretes reklamuoti kaip „lengvas“, ir nuo tų pačių metų ES ant cigarečių pakelių atsirado įspėjimai apie žalą sveikatai. 2006–2007 metais iš pradžių Škotija, paskui Anglija, Velsas ir Šiaurės Airija pradėjo drausti rūkymą darbo vietose ir visuomeninėse patalpose. Dėl to pamažu pasikeitė ir suvokimas bei vertinimas: pertraukėlės rūkymui biuruose tapo nebepageidaujamos, gerokai sumažėjo rūkančiųjų „dėl kompanijos“.

Specialistų nuomone, su alkoholiniais gėrimais vyksta kažkas panašaus. Išsivysčiusių šalių visuomenės vis labiau stengiasi gyventi sveikai, o dėl medicinos progreso ir informacijos prieinamumo duomenis apie alkoholio žalą ignoruoti tapo vis sudėtingiau. Dar vienas priminimas apie tai pasirodė žurnale Lancet: mokslininkų nuomone atlikusių 83 tyrimų, kuriose tirti 600 tūkstančių pacientų duomenys, metaanalizę, savaitinės alkoholio normos (12,5 alkoholio vienetų) viršijimas padidina insulto, aortos aneurizmos, infarkto ir priešlaikinės mirties riziką. Be to, daugelyje šalių vykdomos medijų kampanijos apie alkoholio vartojimo žalą, ribojama jo reklama ir pardavimas.

Šios priemonės padarė tam tikrą poveikį – jauni žmonės alkoholį vertina jau nebe taip, kaip ankstesnės kartos. Daugeliui jaunų britų nebeatrodo prasminga prisigerti, užsimiršti ir ryte kankintis nuo pagirių – jie mieliau išleidžia pinigus valgiui ar kelionėms, rašo Hannah Jane Parkinson iš Guardian. Dar vienas faktorius – maištavimas prieš tėvų, kuriuos jaunimas neretai matė išgeriančius, gyvenimo būdą. Dabar vos 1 iš 10 apklaustų 16–24 metų amžiaus britų girtavimą laiko „kietu“ užsiėmimu. 23% šios amžiaus grupės atstovų sako negeriantys visai (2013–2016 metais jų dalis sudarė 25–27%, 2005 metais – 19%); palyginimui: 45–64 metų amžiaus grupėje blaivininkų vos 16%. Daugelis tyrėjų taip pat nurodo, kad tūkstantmečio karta paprasčiausiai gali neturėti atliekamų pinigų ir/arba laiko – visi jų resursai keliauja mokslui.

Panašios tendencijos ir kitose šalyse. Japonijoje alkoholiniai gėrimai plačiai naudojami kaip socialiniai lubrikantai: įprasta rengti alkoholinius vakarėlius su kolegomis, netgi yra žodis „nomikacija“ – „nomu“ („gerti“) ir „komunikacija“ hobridas. Bet ir čia alkoholio vartojimas mažėja. Jeigu 1992 metais vidutinis japonas per metus išgerdavo 108 litrus alkoholinių gėrimų, tai 2008–2013 metais – kiek daugiau, nei 82 litrus. Patys japonai alkoholio atsisakymą aiškina bendra ekonomikos ir darbo rinkos padėtimi, didelius mokesčius šiai produktų kategorijai ir tautos senėjimą.

Neseniai Australijoje atlikti tyrimai jaunimo alkoholio vartojimo mažėjimą irgi patvirtina: 18–24 metų amžiaus grupėje piktnaudžiavimas sumažėjo nuo 57% 2001 metais iki 42% 2016-aisiais; 12 – 17 metų paauglių rodikliai sumažėjo dar labiau. Dabartiniai jaunieji australai geria atsakingiau, nei ankstesnės kartos, pažymi tyrėjai. Tuo tarpu suaugusių (30+) šalies gyventojų alkoholio vartojimas nekinta.

JAV, kur bendrai geriama daugiau, nei anksčiau, duomenys apie jaunimą prieštaringi. Vieni tyrimai rodo, kad jaunimas alkoholiu mėgaujasi netgi labiau, nei vyresnės amžiaus grupės. Tuo tarpu kiti tvirtina, kad iš dabartinių jaunųjų amerikiečių alkoholiu piktnaudžiauja vos 17,7% – kai 1991 metais jų buvo 31% (piktnaudžiavimu tyrimo autoriai vadina daugiau nei penkių gėrimų suvartojimą per vakarą); Taip pat sumažėjo narkotikų ir rūkymo lygis. Savo ruožtu alkoholio pramonė pastebi mažėjantį jaunimo domėjimąsi alumi, atsiradusį dėl noro sveikiau gyventi ir nenoro prisigerti.

Ekspertai nurodo, kad jaunimas atsisako alkoholio dėl pasikeitusio požiūrio į jį. 2013 metais atliktoje apklausoje, 43,6% australų nurodė, kad jų nuomone, alkoholis kelia didžiausią grėsmę visuomenei, lyginant su kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis – 2001 metais taip manė 22,6% apklaustųjų. Per pastaruosius 10–15 metų visų amžiaus grupių australai ėmė griežčiau vertinti „saugią“ alkoholio dozę ir labiau nerimauti dėl jo daromos žalos sveikatai.

JAV jaunimas vis rečiau mano, kad alkoholis – „kieta“. Netgi nevienareikšmiai statistikos skaičiai nepaslepia visuomenės nuomonės kaitos, – apie tai galima spręsti iš publikacijų, pasakojančių apie blaivaus gyvenimo grožį, gausos. Kitaip nei ankstesnė, tūkstantmečio karta skelbia labiau vertinanti santykius su aplinkiniais ir emocijas, atsiradusias be alkoholio vartojimo. Alkoholio atsisakymą jie sieja su „mindfulness“ kultūra – siekiu gyventi ir elgtis sąmoningai; savo vaidmenį vaidina ir rūpinimasis savo sveikata ir noras darbo metu išlaikyti energiją ir produktyvumą. Jaunimui skirtuose leidiniuose vis daugiau medžiagos apie „blaivius semestrus“, „blaivius pasimatymus“ ir „blaivius vakarėlius“, kuriuose malonumą siūloma gauti iš natūralių stimuliuojančių medžiagų – dopamino, oksitocino, serotonino ir endorfinų, kurie išsiskiria, nuoširdžiai linksminantis.

„Blaivūs semestrai“ – ne tokia jau prasta idėja. Netgi laikinas alkoholio atsisakymas sveikatai naudingas. Mėnuo blaivybės (tokios kampanijos rengiamos įvairiose šalyse) pagerina kepenų funkciją, paspartina metabolizmą ir sustiprina imunitetą, o taip pat pagerina miego kokybę ir gali padėti sumažinti kūno svorį, nes alkoholis turi nemažai kalorijų. Tiksli šių pasekmių trukmė ir kaip greitai jos išnyksta, grįžus prie alkoholio, nėra tiksliai žinoma – tai labai individualu. Tačiau yra duomenų, kad po mėnesio abstinencijos jaučiantiems pagerėjimą yra lengviau susidaryti sveikesnį alkoholio vartojimo režimą – visai neprasta priežastis pradėti praktikuoti neilgus blaivybės periodus susimąstantiems apie savo kenksmingus įpročius.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru