Bitkoinas: kas tai ir kam tai? Nuo unikalios Japo salos istorijos iki dviejų picų, už kurias sumokėjo… 10 tūkstančių bitkoinų

Taip jau susiklostė, kad tokios blokų grandinės, kokią žinome dabar, išradėjas Satoshi Nakamoto, savo išradimo demonstravimui pasirinko efektyviausią formą – elektroninius pinigus. O be to, dar ir numatė, jų kaina augs (apie tai – vėliau). Itin knieti paklausti, kaip jam tai pavyko, tačiau dabar tokios galimybės nėra ir visai nežinia, ar ji kada nors atsiras.

Bitkoino atveju „bloku“ vadinamas informacijos apie šiame tinkle sudarytus sandėrius paketas. Vienas su kitu blokai siejami maišos (angl. hash) funkcija, kuriai būdingas „vienpusiškumas“ — pradinių duomenų iš maišos funkcijos rezultatų atkurti neįmanoma, bent jau šiuolaikinis mokslas tokio būdo nežino. Tačiau menkiausias — vieno baito — pradinio masyvo pokytis lems visiškai kitokį maišos funkcijos rezultatą. Tai labai patogu, tikrinant bloko duomenų autentiškumą. Tačiau yra ir antra reikalo pusė — maišos funkcijų skaičiavimams reikia didelių skaičiavimo išteklių, tad, ir energijos. Būtent šis veikimo etapas labiausiai pažįstamas plačiajai publikai.

Bitkoinas

Bitkoino (ir kitų kriptovaliutų) atveju, visi proceso dalyviai dalinami į dvi grupes. Paprasti naudotojai siunčia vienas kitam kriptovaliutą, taip atlikdami sandorius. Kasėjai, maineriai (angl. miner – „šachtininkas“, „žmogus, išgaunantis naudingas iškasenas“) šiuos sandorius tikrina, renka juos į blokus, įterpia reikalingą tarnybinę informaciją ir perduoda „kaimynams“. Galima sakyti, pradeda veikti šiuolaikinės epochos gandų radijas, kaip aprašytoje Japo saloje.

Jei vienas blokas yra kelių blokų pirmtakas, patikima yra pati ilgiausia grandinėlė, o likusios laikomos neveiksniomis ir ignoruojamos. Jei sandoris atsiduria bloke, kuris vėliau tampa neveiksniu, sandorio dalyviams jokie nuostoliai, išskyrus laiką, negresia.

Kasėjai gauna komisinį mokestį, kurį savo nuožiūra nustato siuntėjas. Dažniausiai sandorio apdorojimo eiliškumas priklauso būtent nuo komisinio mokesčio, tad jis yra rezultatas kompromiso tarp noro sutaupyti laiką ir pinigus. Įmanoma perlaidas atlikti ir su labai mažu komisiniu mokesčiu ar iš viso nemokamai, tačiau jos gali ilgam užstrigti eilėje.

Sandorių paieškos ir priėmimo prioritetus kasėjai gali keisti ir savo nuožiūra, tarkime, pirmiausiai apdoroti konkretaus siuntėjo sandorius. Bet tai jau egzotika.

Dabar pagrindinis atlygis kasėjams (iš kur, tiesą sakant, ir kilo profesijos pavadinimas) būna bitkoinai iš eilinio išleidžiamo bloko. Dabar kiekviename bloke jų yra 12,5, o blokas generuojamas kas dešimt minučių. Iš pradžių( t. y. 2009 metais) šis skaičius buvo 50, bet kas keturis metus (kas 210 tūkstančių naujų blokų) jis sumažėja perpus.

Bendras apyvartoje esančių bitkoinų skaičius augs iki 2040 metų, asimptotiškai artėdamas prie 21 milijono. Pasiekus šį lygį, emisija praktiškai baigsis ir vienintelės kasėjų pajamos bus klientų komisiniai.

Bitkoinų kasimas jau dabar yra labai nepigus užsiėmimas. Per porą minučių You Tube nesunkiai rasite daugybę filmukų, kaip iš parankinių priemonių surinkti „fermą“, iš kurios kapsės pinigėliai. Tai iš tiesų gali būti prasminga, jeigu „geležis“ išties pigi, o energija dar pigesnė – nuo žodžio „nemokama“. Vaizdumo dėlei pabandykite įsivaizduoti veikiančių vaizdo plokščių prikimštą nemažą patalpą.

Beje, vaizdo plokštės – pasenęs reikalas. Dabar kasėjai naudoja ASIC. Specialiai maišos funkcijų skaičiavimui optimizuotas modulis piniginę palengvins gerokai virš 2000 dolerių. Žinoma, jis pelningas ir, laikui bėgant, atsiperka. Ar jis savininką padarys turtuoliu — didelis klausima.

Vienišių entuziastų kasėjų laikai jau seniai praeityje, dabar jie jungiasi, atlieka skaičiavimus bendrai ir dalinasi gautas pajamas. Pastaraisiais metais dominuoja kasėjai iš Kinijos – ten elektra labai pigi. Bet laikai keičiasi.

O kaip su anonimiškumu?

Bitkoinų sandoriai atliekami tarp užšifruotų adresų (nesileisim į smulkmenas, nes tai ne šio straipsnio tema). Šia prasme jie anonimiški — jokių asmeninių duomenų, išskyrus tuos, kuriuos sandorio dalyviai nutarė pranešti. Kad būtų dar slapčiau, kiekvienam naujam pervedimui rekomenduojama sukurti naują adresą, – tai atlikti galima nemokamai ir greitai, o adresų aibė praktiškai neribota.

Tačiau, iš tiesų tai jokių garantijų, deja, nesuteikia. Kaip minėta, visų bitkoinais atliktų sandorių sąrašas yra viešas. Norint ir turint tam tikrų įgūdžių, taip galima adresus su sutapatinti su realiais žmonėmis. Žinoma, tai pareikalaus daug pastangų ir laiko, bet motyvuoti žmonės tai turi.

Jeigu jūs prekeivis

Keletą 2016 metų mėnesių ir visus 2017 metus brangęs, gruodį bitkoinas pasiekė rekordą – vienas bitkoinas kainavo 13,8 tūkstančių dolerių.

Pasiektose aukštumose bitkoinas ilgai neišsilaikė. Didžiausią įtaką tokiam kritimui turėjo Kinijos valdžios nutarimas riboti drausti atsiskaitymus kriptovaliuta, o tai rimta, ne Kinijos kasėjai buvo vieni stambiausių žaidėjų. Jiems pasitraukus, rinka sumažėjo.

Verta pabrėžti, kad tokie vertės pakilimai biržų rinkose nėra naujiena. Po galingų kainų pokyčių visada seka korekcija. Tam yra Jos fundamentalios – šiai rinkai– priežastys.

Kriptovaliutų rinkos ypatybė iki šiol yra santykinai nestiprus ryšys su aplinkine realybe. Bitkoinas oficialiai įteisintas Japonijoje, Indijoje ir JAV, o visame pasaulyje galima rasti tūkstančius kompanijų, kuriose galima atsiskaityti bitkoinais.

Pagrindinis žodis čia ne „tūkstančius“, o „rasti“. Rasti parduotuvę, kur galima atsiskaityti bitkoinais, kol kas nėra paprasta. Tad, bet kokios naujienos, kurios kitose rinkose būtų nė nepastebėtos, čia daro didelę įtaką.

Kaip bebūtų, planuojant bet kokią veiklą su bitkoinais, reikėtų atsiminti, kad visi fundamentalūs jo vertę auginantys faktoriai tebegalioja. Svarbiausias, žinoma, didžiulis skirtumas tarp kriptovaliutų kapitalizacijos ir įprastų apyvartoje esančių pinigų kiekio. Šio straipsnio rašymo metu bendra kriptovaliutų kapitalizacija siekia kiek daugiau, nei 193 milijardus dolerių. Tuo tarpu įprastų pinigų yra šimtų trilijonų skaičių eilės. Nėra priežasčių manyti, kad kriptovaliutos apžvelgiamoje ateityje perims pasaulinę ekonomiką, tačiau net ir šios sumos procentai – akivaizdi augimo erdvė.

Dar reikia pastebėti, kad kriptovaliutos nėra vien bikoinas, nors nuo antros vietos rinkoje jis gerokai atsiplėšęs. Dabar kriptovaliutų daugiau nei pusantro tūkstančio, tad sumaniems prekiautojams galimybių netrūksta, tačiau jei esate naujokas,treniruotis geriau su kuo nors įprastesniu.

Asmenybės reikšmė istorijoje

Apie bitkoino autorių Satoshi Nakamoto žinoma labai nedaug. Šiaip jau nežinoma, tai vienas žmogus, ar grupė. Tik sutariama, kad šis vardas – pseudonimas.

Pradėjęs projektą, bitkoino autorius jame dalyvavo porą metų, paskui pasitraukė. Arba gal pasirinko kitą slapyvardį. Liko tik prisiminimai ir maždaug milijonas bitkoinų jo atidarytose sąskaitose. Sprendžiant iš jo, kaip kasėjo veiklos rezultatų, jau pirmosiomis bitkoino egzistavimo dienomis jis naudojo specialiai tam skirtą techniką. Tad, manytina, kad be grynai idėjinių paskatų buvo ir kažkas kita. Kad ir kas pasivadino Satoshi Nakamoto vardu, dabar jis labai turtingas žmogus (ar žmonių grupė).

Apie save jis pasakojo itin mažai. Pasak jo, gyvena Japonijoje, nors tai abejotina: angliškai jis rašė lyg gimtąja kalba, o jo sukurta programinė įranga nepalaiko japonų kalbos. Aišku, šiuolaikiniame pasaulyje tai neturėtų stebinti, nes Nakamoto planavo sukurti būtent globalų projektą. Kaip bebūtų, tai dar kartą rodo, kad kriptovaliutos kūrėjas nuo publikos savo biografiją sugebėjo nuslėpti.

Žiniasklaida kelis kartus pranešė apie tikėtino Nakamoto radimą. Garsiausia 2014 metų istorija, kai Newsweek žurnalistei Leah Goodman Kalifornijos universitete pavyko rasti Japonijos kilmės programuotoją Dorianą Satoshi Nakamoto. Deja, tariamas bitkoino tėvas energingai atmetė savo tėvystę, be viso kito, teigdamas, kad neturi reikiamų kriptografijos žinių. Į šį faktą teko atsižvelgti.

Dabar labiausiai tikėtina Nakamoto pseudonimo sąsajos su Niku Sabo – kriptologo iš Džordžo Vašingtono universiteto – versija. Sabo rašytų dokumentų kalba ir stilius labai primena Nakamoto, o paieškų entuziastų akiratin pateko, nes kriptovaliutos, — svarbi jo mokslinės veiklos dalis.Tačiau tiesiogiai jo sąsajos su bitkoinu neįrodytos, o pats jis tai atkakliai neigia.

Jeigu jūs – strateginis investuotojas

Seniai seniai, savo istorijos pradžioje, bitkoinas buvo pigus. Publikacijose apie jį yra pasakojimas apie programuotoją iš Floridos ir vieną iš pirmųjų kasėjų Laszlo Hanyecz. 2010 metų gegužę jis bitkoinais sumokėjo žmogui, užsakiusiam jam dvi picas. Šis nekaltas sandėris tapo pirmuoju naujų pinigų panaudojimo realių prekių pirkimui atveju. Už dvi picas buvo sumokėta 10 tūkstančių bitkoinų. Tuomet ši suma prilygo maždaug 10 dolerių. Regis, tuo momentu abu sandorio dalyviai nevertino jo rimtai.

Vėlesniais metais ši suma pamažu augo ir šių eilučių rašymo metu sudaro beveik šešiasdešimt tris milijonus dolerių. Tikėtina, kad ateityje ši suma dar augs.

Iš šia kyla neįmantrus investicinis moralas — išvydę alkaną programuotoją, pasirengusį už valgį sumokėti kažkokia nieku, nupirkite jam picą ir pasiimkite nieką. Tikimybė, kad jis labai netgi pravers, nėra nulinė.