Neigiamas pavežėjimo paslaugų efektas. Didmiesčiuose jos blogina susisiekimą?

Tokios paslaugos, kaip Uber ar Gett atsirado maždaug prieš dešimtmetį. Jų naudotojų kasmet daugėja ir didžiojoj dalyje miestų jie tapo įprastu vaizdu. Tačiau, kaip rodo patirtis, tokių paslaugų teikiami privalumai didmiesčiuose neretai kelia problemas. Pavyzdžiui, dėl eismo kamščiai tik padidėja.

Patogumas ir kamščiai

Spalio viduryje San Francisko – kuriame įsikūrusios Uber ir jo konkurento Lyft būstinės – transporto valdyba paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad grūstys juose gerokai padidėjo taip pat ir dėl augančio mobilų taksi paslaugų naudotojų atliekamų važiavimų skaičiaus. 2010–2016 metais miestiečių padaugėjo 70 tūkstančių, ir jiems visiems, žinoma, reikėjo važinėti

Valdybos duomenimis, per šešerius metus dėl Uber ir Lyft veiklos miestų kelių užimtumas išaugo per pusę – tai tik dienos skaičiai. Vakariniai kamščiai išaugo beveik 70%. Be to, per nurodytą periodą vidutinis judėjimo magistralėmis greitis dėl Uber ir Lyft sumažėjo 55% (maždaug penkiais kilometrais per valandą), riba išaugo 47% (daugiau nei milijonu kilometrų), o vairuotojų kelyje praleidžiamas laikas, – 40 tūkstančių valandų per dieną.

Abi kompanijos pranešimą sukritikavo, pareikšdamos, kad valdžia neatsižvelgė į visus eismo situaciją lemiančius faktorius. Pavyzdžiui, Uber vienu iš tokių faktorių įvardino San Francisko turizmo ir krovinių pervežimo padidėjimą nuo 2010 metų. Be to, kaip nurodė Wired, pranešime neįtraukta informacija apie regione vykstančias ir eismą trikdančias statybas.

Tačiau ir Uber, ir Lyft teigė esančios pasirengusios darbuotis drauge su valdžia, kad situacija keliuose pagerėtų. Be to, abi kompanijos nutarė išplėsti veiklos sferą ir užsiimti ne tik pervežimais automobiliu. Balandį Uber supirko dviračių panaudos startuolį Jump Bikes, o spalį pradėjo per jį nuomoti dviračius ir elektrinius paspirtukus Santa Monikoje. Lyft pasekė įkandin – liepą nupirko dviračių nuomos operatorių Motivate ir pradėjo siūlyti nuomotis elektrinius paspirtukus Denveryje ir Santa Monikoje.

Kainų augimas ir vairuotojų pajamų mažėjimas

Vystantis mobilioms taksi paslaugoms, vartotojai vis dažniau renkasi jas dėl žemesnės kainos (ir papildomų patogumų, pavyzdžiui, galimybės užmokėti kreditine kortele, o ne grynaisiais). Internete reguliariai pasirodo kelionių Uber, Lyft ir įprastų taksi kainų palyginimai.

Be to, taksi paslaugos miestelėnams dažnai kainuoja pigiau, nei nuosava mašina. Keturiuose didžiausiuose JAV miestuose iš penkių, taip pat ir Niujorke, naudingiau naudotis Uber paslaugomis, nei išlaikyti nuosavą automobilį.

Augant pavežėjimo paslaugų populiarumui, daugėja ir norinčių užsiimti šiuo bizniu. 2012 metais „Yandex.Taxi“ pranešė, kad Maskvoje bet kuriuo momentu gatvėse yra ~2000 sistemai priklausančių automobilių. 2017 metais kompanija duomenų nepateikė, bet remiantis įvairiais vertinimais, jų buvo ne mažau nei 25 tūkstančiai. Niujorke, kur ne vieną dešimtmetį būdavo maždaug 13,5 tūkstančių taksi, dabar į gatves kasdien išvažiuoja daugiau nei 80 tūkstančių vairuotojų, kuriuos galima išsikviesti mobiliosiomis programėlėmis.

Tačiau patys vairuotojai skundžiasi nedidelėmis pajamomis. Nesenas JPMorgan Chase Institute tyrimas parodė, kad Uber ar Lyft vairuotojai 2017 metais uždirbo 53% mažiau nei 2013 metais – vidutiniškai po $783 per mėnesį vietoje $1469. „Yandex.Taxi“ vairuotojai 2017 metais netgi paskelbė streiką, priešindamiesi sistemos dalyviams taikomais aukštais komisiniais mokesčiais ir mažu fiksuotu tarifu. Vairuotojų protestai situacijos nepakeitė; negana to, susiliejus „Yandex.Taxi“ ir Uber, keleiviams kaina netgi padidėjo (dėl tarifų skaičiavimo tvarkos pakeitimų, o taip pat dėl kilometro kainos augimo, kuri Maskvoje pernai išaugo pirmą kartą nuo 2015 metų, kaip tik po „Yandex.Taxi“ ir Uber apsijungimo).

Konkurencija ir monopolizmas

Paslaugų tiekėjams reiškiamos ir pretenzijos dėl nesąžiningų metodų, kuriais šie stengiasi rasti sau klientų. Ryškus pavyzdys – Uber, kuris 2017 metais patyrė kelis skandalus, tarp kurių ir susijusius su konkurencijos įstatymų pažeidimais.

Paaiškėjo, kad 2014–2016 metais Uber naudojo programėlę „Hell“, siekdama nustatyti vairuotojus, dirbančius ne tik kompanijai, bet ir jos konkurentei Lyft. Paskui Uber siūlė tokiems vairuotojams apdovanojimą ir daugiau užsakymų, jeigu jie atsisakys dirbti su Lyft. Galiausiai Lyft vairuotojai padavė Uber į teismą, kaltindami pajamų praradimu ir kišimusi į komunikavimą; nors prieš pusmetį ieškinys iš esmės buvo atmestas, teisėja leido ieškovams tęsti ginčą, jeigu jie parodys, kad pajamų negavo dėl nesąžiningos konkurencijos.

Be to, pamažu užimančios didelę rinkos dalį taksi programėlės kaltinamos tradicinio taksi verslo griovimu ir gatves žinančių vietinių vairuotojų išstūmimu iš rinkos (juos pakeičia visi norintys su GPS), o taip pat kainų išpūtimu force majeure metu (pavyzdžiui, po teroro aktų Londone, Uber buvo smarkiai sukritikuotas dėl kainų augimo; kompanija neseniai pažadėjo apriboti automatinį tarifų augimą krizinių situacijų metu).

Ar yra kokia nors išeitis? Kai kas siūlo papildomai apmokestinti pavežėjimo paslaugas. 2018 metų vasarą Uber ir Lyft netgi sutiko su tokio mokesčio įvedimu San Franciske. Tikimasi, kad taip kasmet ižde atsidurs $30 mln. (rinkliava galėtų siekti nuo 1,5% iki 3,25% nuo vienos kelionės kainos). Šie pinigai būtų panaudoti miesto kelių situacijos gerinimui. Tačiau rinkliavai dar turi pritarti vietos valdžia, o ir tada jis būtų įvestas ne anksčiau, nei 2020 metų sausį.

Republic