Pagyvenę japonai vis dažniau nusikalsta - tiesiog nori į kalėjimą

Reabilitacijos centre Hirošimoje 69-erių metų Toshio Takata pasakoja, kad nusikalto iš skurdo. Jis pasakoja norėjęs kažkur gyventi nemokamai, net už grotų.

„Aš sulaukiau pensinio amžiaus ir tada man pritrūko pinigų. Taigi pamaniau – gal aš galėčiau gyventi nemokamai, jei gyvenčiau už grotų, – pasakoja jis „BBC“. Taigi, aš paėmiau svetimą dviratį ir nuvažiavęs iki policijos komisariato pasakiau: žiūrėkite, aš tai paėmiau.“

Planas suveikė. Tai buvo pirmasis T. Takatos nusikaltimas, įvykdytas, kai jam buvo 62-eji, tačiau Japonijos teismai už nedideles vagystes baudžia griežtai, todėl to pakako, kad jis būtų nuteistas vieneriems metams. 

Mažas, smulkus, dažnai kikenantis – T. Takata visai nepanašus į įprastą nusikaltėlį, juolab į tokį, kuris galėtų grasinti moterims peiliu. Tačiau būtent tai jis padarė, kai atlikęs pirmą bausmę buvo paleistas į laisvę.

„Aš nuėjau į parką ir tiesiog pagąsdinau jas, nenorėjau padaryti joms nieko blogo. Tiesiog parodžiau joms peilį, vildamasis, kad jos iškvies policiją. Viena tai ir padarė“, – sakė vyras.

Iš viso T. Takata per paskutinius aštuonerius metus kalėjime praleido pusę laiko. „BBC“ žurnalisto paklaustas, ar jam patinka būti kalėjime, jis užsimena apie finansinę naudą – net būdamas kalėjime jis toliau gauna pensiją.

„Nėra taip, kad man čia patiktų, bet tiesiog čia aš galiu būti už dyką, – sako jis. Ir kai išeisiu į laisvę, turėsiu sutaupytų pinigų. Taigi, nebebus taip sudėtinga.“

Nusikaltėliai vis vyresni

T. Takatos istorija iliustruoja ryškėjančią Japonijos nusikalstamumo tendenciją. Teisę griežtai gerbiančioje visuomenėje spačiai daugėja nusikaltimų, kuriuos įvykdo vyresni nei 65-erių asmenys. Prieš 20 metų šiai amžiaus grupei buvo priskiriamas vos kas 20-tas nusikaltimas, tačiau šiandien 65-erius perkopę asmenys įvykdo vieną iš penkių nusikaltimų, rašo „BBC“.

Nors Japonijos visuomenė sparčiai sensta, tačiau senyvo amžiaus nusikaltėlių daugėja kur kas sparčiau. Kaip ir T. Takata, daugelis jų nusikalsta pakartotinai. Iš 2500 vyresnio nei 65-erių metų nuteistųjų, trečdalis prieš tai buvo teisti bent 5 kartus. 

Kitą kalbintą moterį „BBC“ žurnalistas pavadino Keiko, nes tikrąjį vardą ji slepia. Mažutė tvarkingai atrodanti septyniasdešimtmetė pasakoja, kad nusikalsti ją paskatino skurdas.

„Aš negalėjau sugyventi su savo vyru. Neturėjau kur gyventi, kur apsistoti. Taigi vienintelis mano šansas buvo vogti, – pasakoja ji. Net į aštuntą dešimtį įkopusios moterys, kurioms sunku vaikščioti, daro nusikaltimus. Tiesiog todėl, kad neturi maisto, pinigų.“

„BBC“ žurnalistas pasakoja, kad įkalinimo vietoje, kur moteris prieš kelis mėnesius pasakojo šią istoriją, dabar jos neberado. Tiesa, ji vėl kitame kalėjime atlieka naują bausmę, šįkart – už vagystę parduotuvėje. Tai dažniausias vyresnio amžiaus žmonių nusiklatimas. Dažniausiai jie įprastai lankomose parduotuvėse vagia maistą, kurio vertė siekia apie 3000 Japonijos jenų (24 eurai). 

Kaltas ne vien skurdas

Demografas Michael Newman iš Tokijo tyrimų instituto atkreipia dėmesį, kad su vargana Japonijos bazine valstybine pensija labai sudėtinga išgyventi. Prieš porą metų atliktoje mokslinėje studijoje jis atskleidė, kad vien nuomos, maisto, sveikatos priežiūros priemonių kainos pensijos gavėjus verčia įsiskolinti, jei jie neturi kito pajamų šaltinio, ką jau bekalbėti apie šildymą ar rūbus.

Anksčiau tradiciškai tėvais rūpinosi vaikai, tačiau iš provincijų, kur mažiau galimybių užsidirbti žmonėms teko išsikelti, o tėvai palikti verstis patys, rašo „BBC“.

„Seneliai nenori būti našta savo vaikams ir mano, kad jei jie negali išgyventi iš valstybinės pensijos, tuomet kone vienintelis būdas jiems netapti našta yra patekti į kalėjimą“, – sako mokslininkas. Jis aiškina, kad pakartotiniai nusikaltimai yra būdas grįžti atgal į kalėjimą, kur jie triskart per dieną maitinami ir negauna jokių sąskaitų. 

Reabilitacijos centro „Su Hirošima“, kur žurnalistas susitiko su pirmuoju pašnekovu, vadovas taip pat mano, kad didėjančiam vyresnių žmonių nusikalstamumui įtakos turėjo pokyčiai Japonijos šeimose, tačiau jis labiau pabrėžia ne finansines, o psichologines pasekmes. 

„Neabejotinai santykiai tarp žmonių pasikeitė. Žmonės tapo labiau atiskyrę. Jie neranda sau vietos šioje visuomenėje. Jie negali susigyventi su savo vienatve“, – „BBC“ žurnalistui pasakoja Kanichi Yamada, 85-erių metų vyras, kuris vaikystėje po Hirošimos tragedijos buvo išgelbėtas iš griuvėsių.

„Didžiajai daliai nusikaltimus vykdančių vyresnio amžiaus žmonių kažkas būna nutikę per jų gyvenimą. Kažkas tai paskatina. Jie praranda žmoną arba vaikus ir tiesiog negali su tuo susigyventi. Įprastai žmonės nedaro nusiklatimų, jei yra kas jais pasirūpina ir teikia paramą“, – įsitikinęs jis.

K. Yamada tvirtina, kad T. Takatos istorija, esą nusikalsti jį pastūmėjo skurdas, tėra pasiteisinimas, iš tiesų problemos esmė – vienatvė, esą kalėjime jis tiesiog turėjo draugų. 

„BBC“ žurnalistas pastebi, jog T. Takata, iš tiesų, vienas visame pasaulyje. Jo tėvai mirę, jis praradęs ryšį su savo dviem vyresniais broliais, kurie neatsiliepia į jo skambučius, nebendrauja ir su dviem savo buvusiomis žmonomis bei trimis vaikais. 

Našta valstybei

Daugėjant įkalintųjų, auga jų išlaikymui skiriamos išlaidos. M. Newmanas įsitikinęs, kad būtų kur kas geriau ir pigiau šias lėšas skirti vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai.

„Mes sukūrėme modelį, pagal kurį norėtume pastatyti insdustrinį pensijos miestelio kompeksą, gyvenimui jame žmonėms tektų skirti pusę pensijos, tačiau jie gautų nemokamą maistą, sveikatos priežiūrą, galėtų dainuoti karaokė ar žaisti žaidimus su kitais gyventojais ir turėtų gana daug laisvės. Tai kainuotų kur kas mažiau nei valstybė išleidžia dabar“, – sako jis. 

Tačiau demografas pastebi ir tai, kad Japonijos teismų polinkis skirti dideles bausmes už mažas vagystes yra gana keistas ir bausmės dažnai neadekvačios. „BBC“ žurnalistas pasakojo iš tiesų sutikęs vieną nuteistąjį, kuris buvo nuteistas du metus kalėti už savo antrąjį nusikaltimą – kad pavogė iš parduotuvės 2 eurų vertės pipirų indelį. 

T. Takata, kurį „BBC“ žurnalistas kalbino pirmąjį, patikino, kad daugiau į kalėjimą grįžti nenori. „Nebenoriu vėl to daryti, greitai man bus 70 ir aš būsiu senas ir silpnas kitą kartą. Daugiau to nebenoriu.“