4 priežastys, kodėl šiemet ant Everesto žūva labai daug žmonių - kaltas ne tik turistų perteklius

1. Permainingi orai

Šiemet dauguma alpinistų Everesto bazinėje stovykloje ėmė burtis gegužės pradžioje. Kaip tik tuo metu Nepalo valdžia sunerimo dėl ciklono Fani, kuris smogė Indijai ir Bangladešui.

Oro sąlygos Himalajuose pablogėjo po poros dienų, kai prasidėjo ciklonas. Dėl to šalies valdžia buvo priversta bent dviem dienoms sustabdyti bet kokią alpinizmo veiklą, rašo „BBC“.

Stiprus vėjas nubloškė bemaž dvidešimt stovykloje įsikūrusių alpinistų palapinių. Po įspėjimo keletas alpinistų, kurie jau buvo pakeliui į aukščiau esančias stovyklas, sugrįžo į bazinę stovyklą.

Dėl užsitęsusio prasto oro buvo atidėti virvių, prie kurių prisitvirtina į viršūnę kopiantys alpinistai, tvirtinimo darbai.Tuo tarpu bazinėje stovykloje ir toliau kūrėsi minios alpinistų.

Į Kinijos ir Nepalo pasienyje stūksantį Everestą galima kopti ir iš Kinijos pusės. Tačiau Kinijos valdžia išduoda mažiau leidimų ir daugeliui alpinistų šis kopimo maršrutas atrodo ne toks įdomus.

Kai gegužės viduryje buvo pritvirtintos virvės, pirmasis kopimui tinkamų oro sąlygų etapas pasitaikė gegužės 19–20 d. Bet tada kopti pasiryžo vos keletas komandų. Daugelis alpinistų laukė antrojo tinkamų oro sąlygų tarpsnio, kuris tęsėsi nuo gegužės 22 d. iki 24 dienos, rašo „BBC“.

2. Nesuvaldytas alpinistų srautas

Pasak alpinizmo ekspertų, Nepalo valdžiai nepavyko suvaldyti didelio alpinistų srauto. Gegužės 23 d. prie kalno viršūnės buvo galima išvysti maksimalų leistiną alpinistų skaičių – daugiau nei 250.

Alpinistams prie kalno viršūnės – tiek kopiant viršun, tiek leidžiantis – teko laukti ištisas valandas, rašo „BBC“. Dauguma iš jų buvo pavargę, seko ir alpinistų deguonies atsargų kiekis.

Pagal alpinizmo veiklą reglamentuojančius nuostatus Nepale, ekspedicijas privalo lydėti palydovai. Šį kartą alpinistų komandas turėjo lydėti 59 specialiai tam paskirti asmenys, bet paskutinį kopimo etapą iš jų pasiekė vos penki.

Kai kurie paskirti palydovai bazinėje stovykloje net nepasirodė ir išsisuko nuo savo pareigų. O stovykloje visgi pasirodę asmenys vos po keleto dienų panoro sugrįžti namo. Alpinistų palydovais dažnu atveju paskiriami paprasti valdžios pareigūnai, neturintys alpinizmo patirties, todėl išbūti dideliame aukštyje jiems tampa sudėtinga, rašo „BBC“.

Nors ekspedicijų komandos sumoka palydovams, daugelis iš jų džiaugiasi galėdami likti namuose. Jeigu visi paskirti komandų palydovai būtų pasilikę ant kalno, valdyti alpinistų srautą būtų buvę kur kas lengviau, „BBC“ sakė Everesto bazinės stovyklos atstovai.

„Būtume galėję išskirstyti komandas, kad per pirmąjį tinkamų oro sąlygų tarpą (gegužės 19–20 d.) būtų kopę daugiau žmonių, todėl per antrąjį kopimą būtų buvę mažiau įtampos. Kadangi nepasiliko beveik nė vienas paskirtas palydovas, likusiems pareigūnams tapo labai sunku suvaldyti tokį didelį alpinistų srautą“, – kalbėjo jie.

Tai, kad paskirti ekspedicijų palydovai dažnai net nepasirodo Everesto bazinėje stovykloje, yra jau sena Nepalo alpinizmo industriją kankinanti problema. Anot Nepalo turizmo ministerijos alpinizmo skyriaus vadovės Meera Acharya, šįkart stovykloje pasirodė net 80 proc. paskirtų ekspedicijos palydovų.

3. Nepatyrę alpinistai

Pasak alpinizmo ekspertų, prie vis didėjančio žūstančių skaičiaus prisideda ir tai, kad nuolat daugėja į Everestą kopiančių nepatyrusių alpinistų. Bazinės stovyklos pareigūnai teigia, kad šiemet daugelį alpinistų komandų lydėjo vos vienas gidas šerpas.

„Tokioje pavojingoje situacijoje kaip ši, vienas šerpas daug nepadės, nes jam reikia pasirūpinti savimi“, – kalbėjo ekspertai.

Kai kurie sėkmingai iš viršūnės sugrįžę alpinistai pasakoja, kad jiems prie aukščiausio kalno taško teko ilgai palūkėti. Kai kuriems alpinistams seko deguonies atsargos.

„Naujosios kartos alpinistai, trokštantys pasiekti viršūnę ir tuo puikuotis, yra nepakankamai patyrę, kad suprastų skirtumą tarp kopimo į Everestą ir Makalu (penktą pagal dydį pasaulio kalną)“, – „BBC“ kalbėjo patyręs alpinistas ir rašytojas Alanas Arnette.

„Jie prisijungė prie pirmos pasitaikiusios komandos, pasiruošusios savarankiškam kopimui. Jie nesuprato žodžio „savarankiškas“ ir nepakankamai įvertino riziką“, – pastebėjimais dalijosi vyras.

Patyrę alpinistai jau ilgą laiką Nepalo valdžiai siūlo leidimus kopti į Everestą išuoti tik tam tikrus kriterijus atitinkantiems alpinistams. Vienas iš jų – privaloma kopimo į aukštesnes nei 6000 metrų aukščio viršūnes patirtis.

4. Konkurencija tarp ekspedicijų organizatorių

Siekis pritraukti pinigus mokėti pasirengusį klientą lėmė didelę konkurenciją tarp alpinizmo ekspedicijų organizatorių, ypač tarp senų ir naujai veiklą pradėjusių žygių planuotojų.

Pasak alpinistų, pasirodžius naujiems ekspedicijų organizatoriams, kurie siūlo žemesnes kainas, mažinti savo paslaugų įkainius buvo priversti net seni ekspedicijų organizatoriai.

„Dėl to organizatoriai gidais samdo nepatyrusius žmones, kurie tokiose situacijose kaip ši savo klientams negali pasiūlyti tinkamų paslaugų“, – kalbėjo Nepalo nacionalinės kalnų gidų asociacijos (angl. Nepal National Mountain Guides Association) viceprezidentas Tsheringas Pande`as Bhote`as.

Ekspedicijų organizatoriai pripažįsta, kad iš tiesų kyla keletas problemų, tačiau teigia, kad norint, jog klestėtų kalnų turizmas, jiems reikia didinti lankytojų skaičių.

„Pavyzdžiui, kiti metai paskelbti „Aplankyk Nepalą“ metais (šia milžiniška turizmo kampanija siekiama į šalį pritraukti 2 mln. turistų)“, – kalbėjo Nepalo ekspedicijų organizatorių asociacijos (angl. Expedition Operators Association of Nepal) prezidentas Dambaras Parajulis.

„Todėl turėsime priimti daugiau lankytojų, įskaitant ir alpinistus, bet kaip spręsime tokių spūsčių kaip ši problemas, mums vis dar lieka iššūkis“, – BBC nuogąstavo pareigūnas.