Pirmasis pasaulyje kosminis vynas: kaip prancūzų startuolis plečia biocheminių tyrimų ribas

Prancūzų verslininkas Nicolas Gaume kaip niekas kitas tiki kosmoso pramone. Jį visada žavėjo ateitis: pirmąją savo IT kompaniją jis įkūrė, būdamas devyniolikos – 1990 metais. Jis sukūrė 9 įvairiausias kompanijas. „Buvau milijonieriumi, milijardieriumi, bankrutavau, vėl tapau milijonieriumi“, – pasakoja jis leidinio Quartz žurnalistui.

Dabartinis jo ir bendrasavininkio Emmanuel Etcheparre įsteigtos Space Cargo Unlimited kompanijos planas – Žemės orbitoje atlikti mikrogravitacinius biocheminius tyrimus. Kompanija buvo įsteigta dar 2015 metais, tačiau veiklos planai bus pradėti įgyvendinti kitais metais, Blue Origin ir SpaceX erdvėlaiviuose.

O lapkričio 2 dieną kompanija, leidus NASA, Northrop Grumman raketa į TKS nugabeno 12 butelių rinktinio Bordeaux regiono vyno (tikslus Château pavadinimas neatskleidžiamas). Tai bus pirmieji stikliniai vyno buteliai planetos orbitoje skriejančioje laboratorijoje. Tyrimų objektas – būtent vynas. Jis taip pat bus apdovanojimas projekto sponsoriams.

Gaume'o projekto finansavimo modelis nėra įprastas. Iš dalies jį apmoka milijardieriai, norintys savo kolekcijas papildyti itin retu objektu – kosmose „pasenusio“ vyno buteliu. Kol kas projekte dalyvauti sutiko vos penki sponsoriai: norintys gali prisijungti, mažiausias įnašas – vos $1 mln. Visai gali būti, kad taip formuojasi ateities kosminis verslas – ir mokslinių tyrimų ateitis.

In vino veritas

Vynas – pagrindinis operacijos, oficialiai pavadintos Mission WISE, komponentas. Bordeaux regione išaugęs Gaume dažnai kalba apie Louis Pasteurе. Mikrobiologijos tėvas išrado pasterizacijos metodą – vyno kaitinimą, taip sunaikinant bakterijas, galinčias jį sugadinti – taip pervežamas vynas nesugesdavo. „Būtent vynas, kaip ir Pastero atveju, gali pasitarnauti naujiems mikrobiologijos atradimams“, – mano Gaume.

Ką galima sužinoti iš pasiųsto į orbitą vyno? Reikia atsižvelgti į du faktorius: visų pirma, visi objektai TKS yra mikrogravitacijos – nesvarumo – būsenoje. Antra, ten nėra nuo kosmoso radiacijos saugančios atmosferos. Šie faktoriai keičia biologinius procesus – tiek žmogaus organizme (apie tai gali papasakoti astronautas Scottas Kelly'is orbitoje praleidęs metus), tiek ir vyno butelyje.

Bręstančio vyno aromatas ir skonį keičia mikroorganizmai. Space Cargo Unlimited eksperimentu tikimasi nustatyti vyno „senėjimo“ kosmose ir žemėje skirtumus. Vyno buteliai TKS metus bus laikomi 18 °C, aiškina kosmoso agentūra. Vyną sugrąžintuose iš kosmoso buteliuose kompanija palygins su to paties derliaus vynu, likusiu Žemėje ir brandintu tokioje pat temperatūroje.

Misijos mokslinis konsultantas ir Bordeaux universiteto Vyno tyrimų instituto direktorius prof. Philippe Darriet mano, kad mikrogravitacija ir kosminė radiacija paveiks vyne esančias bakterijas. „Tikimės, kad įtaka bus teigiama“. Būtent jo laboratorijoje bus tiriamas iš TKS sugrąžintas vynas.

Vynas kosmose atsidurs ne pirmą kartą. 1985 metais nuo Žemės atsiplėšė (o po savaitės sugrįžo) Château Lynch-Bages krovinys. 2011 metais viskio gamintojas iš Škotijos Ardbeg, bendradarbiaudamas su amerikiečiais iš Nanoracks, kuri atlieka krovinių parengimu ir nugabenimu į orbitą, pasiuntė ten kelis indus viskio. Nanoracks vadovas Jeffrey Manber prisimena, kad du metus kosmose praleidęs viskis „sprendžiant pagal spalvą ir skonį, paseno penkeriais metais“.

Philippe Darriet ir Vokietijos Nüremberg Erlangen FAU universiteto profesorius Michael Lebert planuoja dar penkias misijas, per vieną iš kurių į TKS nusiųs vynuogių ūglius, kad išsiaiškintų, kaip jie augs naujoje aplinkoje. Šie tyrimai gali atverti naujas galimybes vyno gamintojams, o konkrečiau, padėti vynuogėms prisitaikyti prie kintančio klimato, atsispirti ligoms ir parazitams. Tai itin svarbu Prancūzijai, vien 2018 metais eksportavusiai vyno už $14 mlrd.

Kosminė prabanga

Dalyvavimas Mission WISE – ne visiems. Šio nepigaus projekto patrauklumas – jausmas, kad „aš tai turiu, o jūs – ne“, pripažįsta buvęs Hermes vadovas Benoît Miniou. Tačiau neverta nusiminti: nemažai technologijų, kurias iš pradžių galėjo naudoti (ir kurių dėka jos galėjo būti įgyvendintos) tik itin pasiturintys, ilgainiui tampa prieinamos ir plačiajai visuomenei. Užtenka prisiminti kad ir mobiliuosius telefonus.

„Iš pradžių atrandate naujas verslo galimybes, paskui pritraukiate privačias lėšas, o paskui atsiranda žmonės, pasirengę rizikuoti šį verslą plėtoti, – sako Space Cargo Unlimited projektą palaikančios Prancūzijos kosmoso agentūros CNES direktoriaus pavaduotojas Lionel Suchet. – Mums – o ir visam pasauliui – tai yra naujiena. Kai pirmą kartą sutikau Nicolas ir jis papasakojo apie tyrimų projektą, kurį finansuos turtingi žmonės, o rezultatai bus panaudoti mokslo labui, nusprendžiau, kad tai – itin įdomus sumanymas. Tam tikra prasme, mes visiems atveriame kosmoso galimybes“.

Ir visgi, gauti NASA pritarimą lengva nebuvo, prisimena Manberas. Jo kompaniją Nanoracks eksperimentiniam „siuntinukui“ suruošti ir nusiųsti pasamdė Space Cargo Unlimited. „Ką darysite, jei buteliai suduš?” – klausė NASA. Mums teko įrodyti, kad tai bus saugu. Tačiau tai buvo itin sudėtinga užduotis“, – sako Manberas.

Mokslas orbitoje

Space Cargo Unlimited projektą vadinti naujiena galima, tačiau ne pačią kosminių tyrimų kosmose komercializavimo idėją. NASA jau tikisi, kad ateityje jai neteks vienai tempti finansinės TKS aptarnavimo naštos, o aukštosios mokyklos ir kompanijos taps privačių kosminių stočių naudotojais.

„Pirminė ir svarbiausia kiekvieno butelio paskirtis – būti ištirtam,” sako Gaume. „Vienas iš specifinių bandomų dalykų yra jo skonis. Biologiniais modeliais to įgyvendinti neįmanoma. Teks naudotis, jei taip galima išsireikšti, rankiniu būdu.”

Savo ruožtu Nanoracks tikisi iš nurašytos raketos pakopos pastatyti savo stotį ir ją valdyti. Dar viena JAV kompanija – Space Tango – planuoja kaip mokslo laboratorijas naudoti SpaceX gamybos erdvėlaivius Dragon, kuriais į orbitą bus keliami ir grąžinami objektai.

Jei Space Cargo Unlimited vyno projektas pavyks, kompanija ims tirti ir kitus produktus. Raketų konstravimu ji vargu ar kada nors užsiims. Nicolas Gaume regi ją kaip savotišką „integratorių“ – tarpininką, suvesiantį verslininkus su mokslininkais tam, kad bendri jų kosminių tyrimų projektai būtų vaisingi. Beje, kol kas verta palaukti, ar pirmai jų misijai pavyks užkariauti vyno kolekcionierių ir mokslininkų protus ir pinigines.

republic.ru