Moterys inžinierės Lietuvoje sulaukia nemalonių komentarų, bet turi didžiulį potencialą

„Eurostat“ duomenimis, 58 proc. Lietuvos mokslininkų inžinierių yra moterys. Vis tik, jei karjera daroma ne mokslinėse laboratorijose, situacija skiriasi kardinaliai: tik apie 20 proc. iš šiuo metu dirbančių inžinerijos profesionalų yra moterys.

Studijų statistika irgi nedžiugina – inžinerija apskritai nėra labai populiarus mokslas, o tarp moterų – ypač. Pavyzdžiui, KTU transporto elektronikos bakalaurą 2018 m. studijavo tik 1 mergina iš 63, automatiką ir valdymą – 3 iš 133, o VGTU Mechanikos inžinerijos fakultete 2017-aisiais studijavo vos 19 proc. merginų.

Kaip pažymi moterų mentorystės programos „Women Go Tech“ bendraįkūrėja Žydrūnė Vitaitė, Lietuvoje ši statistika, skirtingai nei užsienio universitetuose, viešai nėra skelbiama, todėl neabejojama, jog yra ir daugiau sričių – kad ir aviacijos mechanikos inžinerija, kuriose yra vienetai moterų. „Inžinerijos darbo vietos glaudžiai susijusios su išsilavinimu – tai sritis, kurioje siekiant specialisto karjeros žinios labai svarbios, tad persikvalifikuoti ar greitai įsilieti į kvalifikacijos reikalaujančią rinką yra sunku“, – dėsto Ž. Vitaitė. Tiesa, reaguojant į rinką, srities perspektyvas ir šiais metais „Women Go Tech“ programoje iš dešimties srautų vienas skirtas būtent inžinerijai. Galbūt palaikymas ir bendruomenė bus ta motyvacija, kurios reikia į inžinerijos sritį siekiančioms pasinerti moterims.

Ž. Vitaitei pritaria ir Jurgita Macijauskienė, „Hella Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė. Jos pastebėjimais, nors apie lygias galimybes ir moterų skatinimą rinktis inžinerines specialybes kalbama ne vienerius metus, nepanašu, kad situacija būtų ženkliai pasikeitusi: „Merginų ir vaikinų abitūros egzaminų tiksliųjų dalykų rezultatai yra labai panašūs. Taigi potencialiai inžineriją ir kitus tiksliuosius mokslus aukštosiose mokyklose galėtų studijuoti 50 proc. merginų, tačiau realybėje lyčių santykis nesikeičia.“

Sulaukia komentarų dėl „vyriškos“ specialybės

J. Macijauskienės pastebėjimais, to, kad moterys nesieja karjeros su inžinerija, priežastys yra psichologinės ir socialinės. Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad moters vieta yra „arčiau namų“. Žinoma, kiekviena istorija yra savita. Pavyzdžiui, „Women Go Tech“ antrojo sezono alumnė Milda Budreckaitė iš pat pradžių drąsiai žengė ten, kur norėjo – į tiksliuosius mokslus.

Mergina turi fizikos bakalauro bei inžinerijos magistro diplomus, o karjerą sieja su energetika – yra atlikusi praktiką Ignalinos atominėje elektrinėje, dirbusi Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje, o šiuo metu dirba vyriausiąja specialiste Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje. Jos teigimu, renkantis magistro studijų programą buvo daug kalbama, jog darbo rinkoje ieškoma platesnio spektro bei kompetencijų darbuotojų, kurie geba analizuoti ir vertinti situacijas įvairiais pjūviais, turi platesnį požiūrį. „Ir vis tik komentarų, kad pasirinkau „vyrišką specialybę“, sulaukiau ne vieno. Matyt, dėl to, jog tiek bakalauro, tiek magistro grupėse buvome vos dvi merginos“, – svarsto M. Budreckaitė.

Tiesa, nesustoti merginą skatino aplinka – tiek praktikų metu, tiek darbuose bei šeimoje M. Budreckaitė teigia sulaukusi palaikymo dėl savo pasirinkimo.

Profesinėmis žiniomis nenusileidžia vyrams

Moterys inžinierės šiuo metu dažniausiai dirba elektros ir elektronikos įrangos sektoriuje, kabelių ir maisto pramonėse. Taip pat – kūrybinių industrijų bei multimedijų, aplinkos apsaugos inžinerijoje. Be to, daug jų pasirenka mokslininkės kelią.

Elektronikos komponentų gamintojo „Hella Lithuania“ patirtis rodo, kad moterys puikiai geba užimti įvairias pozicijas – nuo gamybos ar kokybės inžinerijos iki veiklos meistriškumo ir pramoninės inžinerijos. „Šiuo metu bendrovėje dirba 35 proc. moterų. Nors Operacijų padalinyje, t. y. gamybiniuose bei gamybą aptarnaujančiuose skyriuose, moterų santykis yra mažesnis – 28,5 proc., neturime nei vieno vienalyčio skyriaus, net kalbant apie techninį aptarnavimą arba sandėlį, kurie stereotipiškai laikomi „vyriškais“, – pastebi J. Macijauskienė.

Jos teigimu, vykdant atrankas į inžinerines pozicijas dėmesys kreipiamas ne į kandidato lytį, o į jo profesines žinias, todėl natūralu, kad Operacijų padalinyje dirbančios moterys turi tokias pat geras technines žinias ir supratimą. „Dauguma jų kelia sau aukštus profesinius tikslus ir kryptingai jų siekia. Moterys yra smalsios, aktyvios ne tik darbiniuose, bet ir įmonės vykdomuose socialiniuose ar motyvaciniuose projektuose. Jos gerai išnaudoja įgimtus socialinius bendravimo įgūdžius ir yra linkusios dirbti komandoje bei ieškoti komandinių sprendimų“, – patirtimi dalijasi Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė.

Karjeros potencialas – neišmatuojamas

Ž. Vitaitės pastebėjimais, šalyje daugėja užsienio investuotojų inžinerijos pramonėje, todėl neabejojama, jog specialistų poreikis bus ir ateityje. „Ketvirtoji pramonės revoliucija, daiktų internetas, robotizacija – tik keli inžinerijos svarbą ir potencialą pabrėžiantys terminai. Lietuva turi didelį potencialą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, panaudojant mokslo ir verslo partnerystę, o tam reikia daug išsilavinusių ir talentingų kūrėjų. Lietuva niekada nepagamins taip pigiai, kaip Kinija, tačiau turėdama reikiamas žinias ir įgūdžius kurs išmanius sprendimus“, – karjeros perspektyvas nubrėžia „Women Go Tech“ bendraįkūrėja.

M. Budreckaitė, savo ruožtu, moterims, svarstančioms apie inžineriją, duoda patarimą: „Nepabandžiusios nesužinosite, kaip toli galite nueiti. Nesvarbu, koks jūsų amžius, gyvenimas skirtas nuolat mokytis, tobulėti ir pradėti veikti arba persikvalifikuoti. Lengva galbūt nebus, bet įdomu – neabejotinai.“