Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
EugenikaXIX amžiaus pabaigoje, kai socialiniai darvinistiniai nelygybės racionalizavimai išpopuliarėjo, britų mokslininkas seras Francisas Galtonas (netikras Darvino pusbrolis) pradėjo naują „mokslą“, kurio tikslas buvo pagerinti žmonių rasę, išlaisvinant visuomenę nuo „nepageidaujamųjų“. Jis tai pavadino eugenika.
Galtonas pasiūlė žmonijai propaguoti britų elitą. Jis teigė, kad socialinės institucijos, tokios kaip gerovė ir psichinės prieglaudos, leido nepilnaverčiams žmonėms išgyventi ir daugintis aukštesniame lygmenyje nei jų aukštesnieji kolegos iš Didžiosios Britanijos turtingųjų klasės. Galtono idėjos jo šalyje niekada neįsitvirtino, tačiau jos išpopuliarėjo Amerikoje, kur eugenikos sąvokos greitai įgavo stiprų palaikymą. Eugenika tapo populiariu socialiniu judėjimu JAV, kuris pasiekė aukščiausią tašką 1920–1930 m. Eugeniką propagavo knygos ir filmai, o vietinėse mugėse ir parodose visoje šalyje vyko „tinkamiausios šeimos“ ir „geresnio kūdikio“ konkursai. Eugenikos judėjimas JAV daugiausia dėmesio skyrė nepageidaujamų gyventojų bruožų pašalinimui. Eugenikos judėjimo šalininkai teigė, kad geriausias būdas tai padaryti buvo užkirsti kelią „netinkamiems“ asmenims turėti vaikų. Pirmoje XX amžiaus pusėje, 32 JAV valstijos priėmė įstatymus, kurie vertė priverstinai sterilizuoti daugiau nei 64 000 amerikiečių, įskaitant imigrantus, spalvotus žmones, netekėjusias motinas ir psichinius ligonius. Nuo 1909 iki 1979 metų Kalifornijos valstijos psichikos įstaigose įvyko apie 20 000 sterilizacijų, prisidengiant visuomenės apsauga nuo psichikos ligomis sergančių žmonių palikuonių. 1927 m. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad priverstinė neįgaliųjų sterilizacija nepažeidžia JAV Konstitucijos. Tik 1942 m. nutarimas buvo panaikintas, bet ne anksčiau, nei tūkstančiams žmonių buvo atlikta procedūra. Nacistinė VokietijaAdolfas Hitleris, vienas garsiausių pasaulio eugenikų, kurdamas rasinę nacistinės Vokietijos politiką, įkvėpimo sėmėsi iš Kalifornijos priverstinės „silpnų protų“ sterilizacijos.
Hitleris pradėjo skaityti apie eugeniką ir socialinį darvinizmą, kai jis buvo įkalintas po nesėkmingo 1923 m. bandymo įvykdyti perversmą, žinomą kaip „Alaus pučas“. Hitleris perėmė socialinių darvinistų prielaidą, kad turi išlikti stipriausi ir tinkamiausi visuomenės nariai. Jis tikėjo, kad vokiečių tauta tapo silpna dėl nearijų įtakos Vokietijoje. Fiureriui vokiečių „arijų“ rasės išgyvenimas priklausė nuo jos sugebėjimo išlaikyti genofondo grynumą. Naciai nusitaikė į tam tikras grupes ar rases, kurios, jų manymu, buvo biologiškai prastesnės. Tarp jų buvo žydai, romai (čigonai), lenkai, sovietai, neįgalieji ir homoseksualai. Socialinio darvinizmo pasmerkimasAntrojo pasaulinio karo pabaigoje socialinės darvinistinės ir eugenikos teorijos JAV ir didžiojoje Europos dalyje buvo atmestos – iš dalies dėl jų asociacijos su nacių programomis bei propaganda ir dėl to, kad šios teorijos buvo moksliškai nepagrįstos.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|