Kaip sukčiai dažniausiai apgauna jaunimą: gudrybės su stipendija, socialinias tinklais ir prabangos prekėmis

Dauguma paauglių, nors nebėra tokie patiklūs kaip mažamečiai vaikai, lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai. Pastebima, kad paaugliai, kurie retai susiduria su nepatogiomis gyvenimo situacijomis, lengvai įsitraukia į kibernetinių sukčių manipuliacijas. Toks jaunatviškas naivumas ir nekaltumas gali paauglį paversti lengvu programišių taikiniu. Manipuliuodami patiklia paauglio prigimtimi, sukčiai gauna prieigą prie asmeninės informacijos, finansų.

Ekspertas L. Apynis, aptaria dažniausiai pasitaikančias apgavystes ir kaip jų išvengti. Jei esate tėvas ar globėjas, specialistas rekomenduoja pateikta informacija pasidalinti su vaikais, taip apsaugant juos ir visą šeimą.

1. Apgavystės socialiniuose tinkluose

Dauguma paauglių didelę laiko dalį praleidžia naršydami internete, socialiniuose tinkluose. Nenuostabu, kad sukčiai šias platformas atakuoja naudodamiesi paauglių rate populiariausiomis programėlėmis. Tokio tipo apgavystės būna įvairios, todėl sunku įvardinti vieną situaciją. Viena iš populiariausių apgavysčių strategijų – nuorodos į straipsnius su šokiruojančiomis antraštėmis apie įžymius žmones. Paspaudus tokią nuorodą paauglys atsiduria užkrėstoje svetainėje.

Sukčiautojai gali ir tiesiogiai susisiekti su savo aukomis, dažniausiai siūlydami dalyvauti žaidimuose, loterijose. Tokiose apgavystėse taip pat naudojama netikra ir neretai kompiuteriniu virusu užkrėsta nuoroda, kuri dažniausiai pažeidžia mobilųjį įrenginį ir netgi suteikia prieigą prie asmeninės informacijos.

L. Apynis primena, kad gavus įtartiną žinutę reikėtų ją ignoruoti, ypač, jei tai yra nuoroda ar neaiškus pasiūlymas. Gavus nuorodą iš nepažįstamo žmogaus, rekomenduojama jos nespausti, o žinutę - ištrinti.

2. Prabangios prekės - mažomis kainomis

Dar viena populiari internetinė apgavystė, naudoti netikrus reklaminius skelbimus apie prabangias prekes ypač žemomis kainomis. Tam, kad priviliotų paauglių dėmesį, sukčiai naudoja žinomus prekės ženklus, populiarius tarp jauno amžiaus žmonių. Pasiūlymai vyrauja nuo brangių, riboto leidimo sportbačių, vidutinių pajamų gavėjui per brangių drabužių linijų, iki darbo pasiūlymų.

Sukčiai naudoja netikras internetines svetaines, perpildytas minėtų prekės ženklų produktų pasiūlomis. Apsipirkus tokiose svetainėse pirkėjas gauna padirbtas prabangias prekes, kitais atvejais – lieka tuščiomis rankomis. Blogiausias galimas scenarijus tokiose apgavystėse, tai kredito kortelės duomenų panaudojimas pinigams išvilioti.

ESET ekspertas ragina neprarasti budrumo ir primena, jog visuomet turi būti paisoma auksinės interneto taisyklės: „Jei kažkas atrodo per daug gerai, kad tai būtų tiesa - taip ir yra“. Jei internete aptinkate pasiūlymus įsigyti prabangias prekes itin žemomis kainomis, didelė tikimybė, jog tai apgavystė. Nepaisant neįtikėtinų aplinkybių, besidomint pasiūlymu, reikėtų atlikti paiešką internete apie platintojus, patikrinti el. parduotuvės patikimumą.

3. Netikros stipendijos

Pasibaigus mokslo metams abiturientai pradeda naują gyvenimo etapą, dažnai jis prasideda nuo stojimų į universitetus. Aukštasis mokslas universitete gali atsieiti nemaža pinigų suma, todėl dalis mokinių ieško galimybės gauti stipendijas. Sukčiai, naudodamiesi studentais ieškančiais finansinės paramos, sukuria informaciją apie neegzistuojančias stipendijas.

Pavyzdžiui, informacinės formos stipendijoms gauti dažnai reikalauja sumokėti registracijos mokestį. Žinoma, stipendija paaugliui nėra suteikiama, o sumokėti pinigai gula į sukčių kišenes. Registracijos formose galima rasti ir prašymų susimokėti stipendijos išmokėjimo, ar proceso vykdymo mokesčius. Deja, rezultatas veda prie pinigų praradimo.

Lukas Apynis pataria, visų pirma  prieš pasirašant stipendijos gavimo sutartį, patikrinti ar organizacija patikima. Norint būti visiškai tikru, rekomenduojama susisiekti su įstaigos vadovais - „prisiminkite, kad negalima pasitikėti skelbimais su registracijos mokesčiu, kuris yra reikalaujamas jums dar nepasirašius atitinkamų dokumentų su stipendiją suteikiančia organizacija.“, komentuoja specialistas.

4. Netikri darbo pasiūlymai

Paauglių pomėgiai vyrauja nuo keliavimo, koncertų, iki domėjimosi mada, sportbačių kolekcionavimo. Mėgautis šiomis veiklomis paaugliui sunku, kadangi tam reikalingos pastovios pajamos. Didelė dalis jaunų žmonių, vasaros metu, ieškosi darbo, norėdami padengti laisvalaikio išlaidas.

Jauni darbo ieškotojai taip pat tampa internetinių sukčių grobiu. Netikri, ypač nuotolinio darbo skelbimai su per daug geromis sąlygomis dažnai pasirodo internete. Darbo paieškų svetainėse sukčiai sukuria netikras darbo pasiūlymo anketas, dažnai siūlančias dirbti iš namų, užsidirbti dideles pinigų sumas. Pagrindinis apgavystės tikslas yra pasiekti asmeninę informaciją, kuri bus panaudota neteisėtoms veikloms. Dažnai tai būna banko sąskaitos atidarymas aukos vardu, nelegalių dokumentų padirbinėjimas.

L. Apynis pastebi - jei intriguojantis darbo pasiūlymas skamba įtartinai, patikrinkite informaciją apie darbą siūlančią įstaigą internete - „radus nepatikimos informacijos, nerizikuokite. Verta prisiminti, kad su finansais susijusią informaciją pateikti galite tik po įdarbinimo, tad neskubėkite jos suteikti nepatikimiems šaltiniams“, - komentuoja specialistas.

5. Tapatybės vagystės

Kaip ir dauguma dalykų, romantiškų santykių paieškos persikėlė į internetinę erdvę. Pažinčių svetainės atvėrė naujas galimybes ir internetiniams sukčiams. Tokio pobūdžio apgavikai neapsiriboja pažinčių svetainėmis, tokioms apgavystėms jie pasitelkia ir socialinius tinklus, privačias žinutes.

Populiariausia strategija – apsimesti asmenybe, kuri būtų patraukli pasirinktai aukai. Sukčiai tęsia susirašinėjimą ir vaidyba, kol pasiekia savo tikslą – išvilioti tam tikrą pinigų sumą. Pasitaiko ir sukčių naudojančių tokias taktikas, kaip manipuliacijos būdu gautų provokuojančių nuotraukų pasisavinimas, šantažavimas. Grasindami išplatinti minėtas nuotraukas internete, sukčiai surenka dideles pinigų sumas.

ESET kibernetinio saugumo ekspertas ragina suklusti - „internete bendraudami su žmonėmis būkite atsargūs ir skeptiškai vertinkite visus norinčius palaikyti pernelyg glaudžius santykius, prisipažįstančius meilėje pokalbiui tik prasidėjus. Apsisaugoti nuo tokios apgavystės galima atlikus nuotraukos paiešką internete ir įsitikinus, kad tai realus asmuo.“, komentuoja specialistas.

Kibernetinio saugumo ekspertas pateikia žingsnius, nuo kurių pradėti, norint internete jaustis saugiau

ESET kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis pateikia tris svarbiausius žingsnius, kuriuos reikėtų atlikti jaunam mobiliojo telefono savininkui, norint užtikrinti savo duomenų saugumą internete:

1.Išmaniojo telefono atnaujinimai:  jie ne tik suteikia jūsų įrenginiui naujų funkcijų, bet ir užtikrina, kad naudojate saugiausią operacinės sistemos versiją. Taip yra todėl, kad neatnaujintose operacinėse sistemose kartais yra pažeidžiamumų, kurių pataisas gamintojas suteikia tik atnaujinus turimą versiją į naujausią jos leidimą. Jeigu jos neįdiegtos – sistemos pažeidžiamumais gali pasinaudoti kenkėjiški veikėjai.

2. Atlikę mokėjimą, atsijunkite nuo svetainių: jei atliekate banko operaciją ar apsiperkate iš savo išmaniojo telefono, atsijunkite nuo tų svetainių, kai operacijos bus baigtos. Nelaikykite savo vartotojo vardų ir slaptažodžių išsaugotų telefone ir venkite operacijų, kai naudojatės viešuoju „Wi-Fi“ tinklu. Norint užtikrinti papildomą saugumą, įdiekite antivirusinę programą.

3. Atsisiųskite programas tik iš patikimų parduotuvių: jei norite atsisiųsti naują žaidimą ar ieškote kitų pirkinių, naudokite tik oficialias, mobiliųjų įrenginių gamintojų patvirtintas platformas, kaip  „Google Play“ ar „Apple App Store“. Būtinai patikrinkite įvertinimus ir apžvalgas, jei jų yra, ir perskaitykite programos privatumo politiką, kad pamatytumėte, kokias telefono funkcijas ji galės pasiekti.