Škotiško viskio gamintojai dūmoja apie jų veiklos įtaką klimatui

Jungtinė karalystė yra didžiausias pasaulyje viskio, kuris Škotijoje varomas jau 500 metų, eksportuotojas. Bet kai kuriems škotiškiems viskiams skonį suteikiančios durpės vis labiau traukia kovotojų su klimato kaita dėmesį.

Durpynų išsaugojimas bus viena iš Glazge dabar vykstančio COP26 vadovų susitikime aptariamų esminių temų, nes durpynuose glūdi daug anglies. Kai kuriais vertinimais, JK durpynuose jos yra daugiau nei 3 milijardai tonų – maždaug tiek, kiek bendrai Prancūzijos, Vokietijos ir JK miškuose.

Kai durpės iškasamos kurui ar kaip kompostas, išlaisvinama anglis – o kadangi durpynai formuojasi tūkstančius metų, jų negalima vertinti kaip atsinaujinančio šaltinio. Tai kelia sunkius klausimus visko gamintojams.

Per amžius durpių dūmais buvo gerinamas pagrindinės viskio žaliavos – miežių – skonis. Jos tebenaudojamos maždaug trečdalyje Škotijoje gaminamų salyklinių viskių, ir tam panaudojama apie 6% per metus šalyje iškasamų durpių, rodo 2014 metų JK vyriausybės analizė.

Nors durpių netrūksta visoje Škotijoje, viskiui gaminti naudojamos durpės daugiausiai kasamos dviejose vietose: vakarinės pakrantės Aila saloje, bei Aberdynšyre šalies šiaurės rytuose.

Škotijos gamtos paveldu besirūpinanti vyriausybinė agentūra NatureScot, nuo 1971 yra leidusi vienam viskio gamintojui, Diageo, išgauti durpes Aile. Tačiau šis sandėris ateityje gali pasikeisti.

„Kasimo teisės buvo suteiktos Diageo, siekiant paremti viskio pramonę ir apsaugoti kitus durpynus,” paaiškino NatureScot atstovas. „Tačiau peržiūrėdami savo žemių panaudojimą, siekiant nulinio išmetimo, kartu su Diageo ieškome galimybių sumažinti durpyno emisijas.“

„Suvokiame durpynų ekosistemų reikšmę biologinei įvairovei ir klimato kaitai ir esame pasiryžę, dirbdami su partneriais, užtikrinti kuo tvaresnį išteklių naudojimą,“ tvirtina Diageo atstovas.

Pernai Škotijos vyriausybė žadėjo skirti £250 milijonų atkurti šalies durpynus ir sustabdyti jose palaidotos anglies išsiskyrimą, kas dar labiau spaus viskio gamintojus keisti savo praktiką.

„Noriu, kad varyklos naudotų durpes iš jau degradavusių vietų, tarkime, kuomet per jas tiesiamas naujas kelias,“ sako Clifton Bain iš International Union for Conservation of Nature UK Peatland Programme. „Pramonėje sklandė mitas, kad galima imti durpes tik iš tam tikrų vietų, nes jų kvapas unikalus.“

Tuo tarpu durpių pašalinimas iš degraduotų vietų reikš tradicijos atsisakymą, ir neaišku, ar viskio varyklos ir gėrikai tokį poelgį sveikins.

Bet viskio varykloms durpes tiekiantis ūkininkas Neilas Godsmanas yra pragmatiškas. Dėl artėjančios jo ir jo šeimos dešimtmečiais eksploatuotų durpynų komercinio panaudojimo pabaigos jam širdis pernelyg nesopa. „Durpės yra durpės,” sako jis. „Jos visur tokios pačios.“

Jason Arunn Murugesu
www.newscientist.com